Siekiant apsisaugoti nuo nenumatytų gamtos kliūčių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Lietuvos ūkininkams siūlo drausti savo pasėlius ir gauti paramą daliai draudimo įmokų kompensuoti. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, valstybė ūkininkams kompensuoja iki 65 proc. pasėlių draudimo įmokų, kai draudžiama nuo iššalimo ir (ar) stichinės sausros.
Parama taip pat teikiama pagal valstybės pagalbos priemonę, kai pasėliai ir augalai draudžiami nuo šalnos, škvalo, audros ir kitų klimato reiškinių. Pagal šią priemonę kompensuojama iki 50 proc. draudimo įmokų (žemės ūkio gamybos subjektai turi atitikti reikalavimus mažoms ir vidutinėms įmonėms).
Deja, parama kol kas naudojasi tik nedidelė dalis šalies ūkininkų. Tiesa, tie, kurie tai daro, džiaugiasi gautais rezultatais. Vienas iš nuolat savo pasėlius draudžiančių ūkininkų – Vilkaviškio rajono Gižų kaime gyvenantis Arūnas Maksvytis. Vienas iš didžiausių ne tik šio rajono, bet ir visos Lietuvos žemdirbių yra įsitikinęs – jam drausti savo valdomus plotus labai apsimoka.
„Draudžiu ir žieminius, ir vasarinius pasėlius. Nuostolių tikrai patiriu kasmet, todėl ir vienokių ar kitokių kompensacijų sulaukiu kiekvienais metais. Aišku, vienais metais gautos kompensacijos gali ir neviršyti išlaidų, tačiau per kelis metus draudimas tikrai padeda kompensuoti patirtus nuostolius. Manau, jog skeptikai dažniausiai žiūri tik į trumpąjį laikotarpį, tačiau nepagalvoja apie ilgalaikę naudą“, – kalbėjo A. Maksvytis.
Tiesa, nepaisant to, kad šis ūkininkas ir šiemet buvo apdraudęs savo pasėlius, nuostolių jis vis tiek tikriausiai neišvengs. Jis, kaip ir dar maždaug 400 kitų šalies žemdirbių, savo žieminių pasėlių plotus buvo apsidraudęs tik nuo iššalimo, tačiau nuo sausros – ne. Apskritai, ŽŪM duomenimis, kol kas nė vienas Lietuvos ūkininkas šiemet nėra apdraudęs pasėlius nuo sausros.
„Nuostolių šiais metais bus nemažai. Kaip ir daugumos ūkininkų, mano javus ir rapsus paveikė sausra, nemažai plotų atrodo išdegę“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkas.
Būtent dėl to A. Maksvytis tikino neatmetantis galimybės savo valdomus plotus ateityje drausti ne tik nuo iššalimo ar liūčių, bet ir nuo sausros, nors pastarasis reiškinys Lietuvoje ir nėra itin dažnas.
ŽŪM nuolat stengiasi didinti paramos priemonių patrauklumą ūkininkams. Šiuo metu keičiamos KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ taisyklės. Taisyklių pakeitimais draudimo sutartims, sudarytoms 2019 metų derliui, numatoma paankstinti 50 proc. draudimo įmokos kompensavimą, o paramos intensyvumą numatoma didinti iki 70 proc.
Šiuo metu šalies žemdirbiai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal valstybės pagalbos priemonę, susijusią su pasėlių ir (ar) augalų draudimo nuo škvalo, audros ir kitų vasaros nepalankių klimato reiškinių įmokų kompensavimu. Paraiškos priimamos iki birželio 29 d.
Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt
