Per keliolika metų šeimyninis ūkis nuo 1 ha dydžio šiltnamio išsiplėtė iki 130 ha žemės plotą valdančio „Kvedarų ūkio“. Čia sukurta 100 darbo vietų, nuolat atnaujinamas rinkai siūlomas produktų asortimentas.
Užaugo ne per vieną naktį
V. Kvedaras ūkį įkūrė 1998 m. „Norėjau sukurti ką nors savo, tapti nepriklausomas, todėl nusprendžiau pradėti ūkininkauti“, – pasakoja jis.
Iš pradžių Kvedarų šeima pasistatė 1 ha dydžio šiltnamį. Jame augino agurkus, pomidorus, paprikas. Vėliau šiltnamio plotą išplėtė iki 3 ha. „Pirkome ir nuomavome žemę, pradėjome mažinti šiltnamius ir plėsti lauko daržovių plotus, nes ten matėme potencialą. Iš žemės ūkio bendrovės įsigijau bulvių saugyklą. Įdėjome daug pastangų kol paruošėme ją taip, kad ji atitiktų mūsų poreikius bei galėtume ten laikyti kopūstus“, – pasakoja ūkininkas.
Kasmet sunkiai dirbdami ir investuodami Kvedarai didino žemės valdų plotus, plėtė asortimentą, įsigijo pirmąjį sunkvežimį, kad galėtų pristatyti didelį kiekį produkcijos. „Pradėjome investuoti į įrangą, kad galėtumėme pasiūlyti geresnes kainas ir aukštesnę kokybę. Tokiu būdu tapome paklausūs tarp didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų, o tai leido įgauti didesnį veiklos pagreitį. Kaip ir visi, neužaugome per vieną naktį – tai pavyko tik nuoseklaus darbo dėka“, – tikina V. Kvedaras.
Kopūstai raugiami pagal šeimos receptą
Šiandien V. Kvedaras valdo apie 130 ha žemės. Čia auginami kopūstai, pekino kopūstai, morkos, burokėliai, svogūnai, bulvės, lauko agurkai, svogūnų laiškai.
Tik raugiant atrinktas bei per daug metų patikrintas kopūstų veisles galima paruošti tikrai skanius ir traškius raugintus kopūstus. Nenaudojame jokių konservantų.
Daugiau nei 10 metų „Kvedarų ūkyje“ pagal šeimos receptą raugiami kopūstai ir agurkai. „Recepto niekada nekeitėme, todėl tai iš tiesų Kvedarų šeimos rauginti kopūstai. Žinoma, bėgant metams įgavome daugiau žinių kaip juos paruošti dar skanesnius, todėl atrinkome specialias kopūstų veisles, tinkančias raugimui. Tik raugiant atrinktas bei per daug metų patikrintas kopūstų veisles galima paruošti tikrai skanius ir traškius raugintus kopūstus. Nenaudojame jokių konservantų. Lauko agurkai auginami specialiai raugimui, nes šiltnamio agurkai daugiau skirti šviežiam vartojimui arba konservavimui“, – pasakoja V. Kvedaras.
Tiek ūkyje išauginta šviežia, tiek ir perdirbta produkcija realizuojama didžiuosiuose prekybos tinkluose. „Taip pat ją tiekiame į didmenos bazes. Dar praėjusiais metais morkas vežėme parduoti į Rusiją bet paskelbus embargą daržovėms, morkų eksportą teko nutraukti. Tačiau, mums pavyko padidinti daržovių eksportą į Latviją ir Estiją“, – džiaugiasi ūkininkas.
Susiduria su įvairiais sunkumais
Ūkininkauti V. Kvedarui padeda žmona ir du sūnūs. Šiuo metu ūkyje dirba 100 žmonių. Rudenį, derliaus nuėmimo metu, darbininkų skaičius gerokai padidėja. Pavyzdžiui, pernai rudenį V. Kvedaro ir sūnų ūkiuose dirbo per 200 žmonių.
Ūkininkas neslepia, kad užsiimti daržininkyste nelengva. Nuolat susiduriama su įvairiais sunkumais: pradedant lokaliais, pavyzdžiui, laukų lietinimu, baigiant oro sąlygomis, padėtimi rinkoje. „Dėl Rusijos paskelbto embargo daržovių kainos krito dvigubai ar dar daugiau. Kai kurie bulvių augintojai šį pavasarį bulves išmetė nes neturėjo kur jas realizuoti. Sunku konkuruoti su užsienio daržininkais, kadangi jie tobulino technologijas, pirko techniką dešimtmečius, o mes pradėjome nuo nulio. Tačiau stengiamės ir einame pirmyn“, – rankų nenuleidžia Kėdainių rajono ūkininkas.
„Kvedarų ūkis“ kasmet atnaujina plėtros planus. Šiuo metu plečiamas skustų ir smulkintų daržovių produktų krepšelis maitinimo įstaigų sektoriui. „Žiūrime, ko reikia rinkai, kokios tendencijos, ko nori vartotojas ir planuojame, kaip tuos norus įgyvendinti“, – pažymi V. Kvedaras.
Konkurencingumą pakėlė parama
„Kvedarų ūkis“ nuolat investuoja į įrangos atnaujinimą. Siekdamas įsigyti naujos technikos V. Kvedaras ne kartą kreipėsi Europos Sąjungos (ES) ir valstybės teikiamos finansinės paramos. Pirmą europinėmis lėšomis finansuojamą projektą ūkininkas įgyvendino 2006 m. „Supratome, kad tai puiki galimybė modernizuoti ūkį bei grečiau augti, todėl teikėme paraiškas paramai gauti ir 2009 bei 2011 m.“, – prisimena ūkininkas.
Skirtomis paramos lėšomis pastatyta 2 tūkst. tonų daržovių saugykla, įsigytos laukų laistymo sistemos, daržovių sėjamoji, traktorius bei morkų nuėmimo kombainas.
Paramos jis kreipėsi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2013–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Skirtomis paramos lėšomis pastatyta 2 tūkst. tonų daržovių saugykla, įsigytos laukų laistymo sistemos, daržovių sėjamoji, traktorius bei morkų nuėmimo kombainas. Šiuo metu statomos daržovių skutimo ir pjaustymo gamybinės bei buitinės patalpos.
„Dėl įgyvendintų investicijų galime konkuruoti su kitų ES šalių produkcija ir prekinės išvaizdos, ir užsakymo paruošimo ar kitais lygmenimis. Taip pat galime sukurti daugiau darbo vietų kaimo vietovėse, pasiūlyti aukštesnės kokybės produkciją bei kelti Lietuvos žemės ūkio lygį“, – optimistiškai perspektyvas vertina kėdainiškis verslininkas.
Daugiau informacijos – www.nma.lt
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros.
