„Šiltuoju metų laiku AKM virusas suaktyvėja, atsiranda daugiau galimybių jam patekti į kiaulių laikymo vietas. Birželio–rugsėjo mėnesiai yra patys rizikingiausi ir pavojingiausi kiaulių augintojams, todėl VMVT inspektoriai šiais metais jau patikrino visas daugiau kaip 11 tūkstančių kiaulių laikymo vietų šalyje ir priminė biologinio saugumo reikalavimų svarbą. Visi kiaulių laikytojai turi labai gerai įvertinti riziką, ypač tose vietovėse, kur AKM nuolat nustatomas laukinėje faunoje. O jei nėra galimybių užtikrinti, kad biologinės saugos reikalavimų bus laikomasi 100 proc. – pasiskersti kiaules savo reikmėms, nelaukiant, kol užklups liga“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.
Nuo 2014 metų, kuomet AKM pirmą kartą buvo užfiksuotas Lietuvoje, ligos protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose auga. Per 2014–2018 metus Lietuvoje iš viso užregistruota 119 AKM protrūkių, dėl šios ligos sunaikinta daugiau kaip 66 tūkstančių kiaulių.
Šiemet AKM kiaulių laikymo vietose Lietuvoje dar nenustatyta, tačiau liga toliau plinta šernų populiacijoje. Nuo metų pradžios AKM mūsų šalies laukinėje faunoje patvirtintas 234 vietose 399 šernams.
Gyvulių augintojai turi būti ypač budrūs. Negalima laikyti kiaulių lauke, šerti šviežia žole ar virtuvės atliekomis. Į kiaulių laikymo vietą be savininko žinios neturėtų patekti pašaliniai žmonės. Kiaulių laikymo vietose būtina naikinti graužikus ir kraujasiurbius vabzdžius, kurie taip pat gali būti potencialūs AKM viruso pernešėjai. Dirbant tvarte, būtina pasikeisti avalynę ir drabužius, prie įėjimų įrengti veikiančius dezinfekavimo barjerus.
Pastebėjus pakitusį kiaulių elgesį (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingų išskyrų, parausta ausys, papilvė, atsiranda taškinės kraujosruvos odoje) ar joms pradėjus gaišti, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba į VMVT teritorinių padalinių specialistus.
