„Lenkijos ministras pasisakė, kad vienas teigiamas atvejis pas juos rastas. Netoli sienos su Baltarusija“, – BNS telefonu iš Briuselio po Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikimo sakė V.Jukna.
Pasak jo, detalesnės informacijos dėl užkrato Lenkijoje kol kas jis neturi.
Lenkijos ministras pasisakė, kad vienas teigiamas atvejis pas juos rastas. Netoli sienos su Baltarusija, – sakė V.Jukna.
„Po Tarybos neturėjau progos pasikalbėti su Lenkijos ministru, tad detalesnės informacijos dar neturiu – nežinau, kada tiksliai nustatytas užkratas, tačiau, kiek suprantu, jis jau patvirtintas referencinėje laboratorijoje“, – BNS teigė ministras.
Už sveikatą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Tonio (Tonijus) Borgas per spaudos konferenciją Briuselyje teigė, kad užkratas rastas 900 metrų nuo Baltarusijos sienos.
„Šį vakarą Lenkijos žemės ūkio ministras pranešė, kad buvo aptiktas (vienas afrikinio kiaulių maro – BNS) atvejis viename šerne Lenkijoje, 900 metrų nuo sienos su Baltarusija. Iš to, ką Lenkijos žemės ūkio ministras mums šiandien pranešė, mane tenkina Lenkijos pritaikytos priemonės apriboti viruso išplitimą iš užkrėstos teritorijos“, – sakė T.Borgas.
ES ministrų palaikymas gali padėti derybose su EK dėl tvoros
V.Jukna taip pat teigia, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje pirmadienį sulaukė bendrijos atstovų palaikymo dėl tvoros statybų su Baltarusija, siekiant apsisaugti nuo afrikinio kiaulių maro. Jis tikisi, kad parama suteiks svorio dėl to derantis su Europos Komisija.
„Pristatėme pagrindines priemones ir problemas, pasisakė dar 10-12 ministrų dėl šios problemos, visi palaikė mūsų taikomas prevencines priemones ir pritarė, kad reikia naudoti visas įmanomas priemones, įskaitant ir fizinius barjerus“, – BNS telefonu iš Briuselio po ministrų tarybos sakė V.Jukna.
Jis teigė, kad tai gali padėti Lietuvos atstovams derantis su EK dėl tvoros statybų.
„Ministrų palaikymas palengvins ir sprendžiant šį klausimą dėl tvoros, tiek diskutuojant ekspertų lygiu, tiek ir man tariantis“, – sakė ministras.
Anot jo, ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas ir veterinariją kuruojantis ES sveikatos komisaras Tonio Borgas taryboje aiškiai dėl tvoros nepasisakė.
Tuo metu per spaudos konferenciją Briuselyje T.Borgas teigė nepritariantis tvoros idėjai, nes ši nebūtų pakankamai efektyvi.
„Abejojama, ar tokia tvora būtų efektyvi, nes laukiniai šernai gali prasikasti po tvora. Bet yra kitų dalykų, kuriuos galime padaryti – pavyzdžiui, geresnis pasienio stebėjimas“, – teigė T.Borgas.
Kita vertus, jis tikino visiškai tvoros idėjos neatmetąs: „Be abejo, aš neatmetu tvoros galimybės visiškai, bet šioje stadijoje pasisakau prieš tvoros statymą ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl to, kad ji bus neefektyvi.“
V.Jukna BNS tvirtino, kad per diskusijas taryboje nuspręsta, jog eksporto draudimas turėtų būti taikomas tik daliai Lietuvos, o ne visai valstybei.
„Išdiskutavome, kad eksporto draudimas turi būti regionalizuotas, tai yra tik iš šešių Lietuvos rajonų turi būti uždraustas, o ne iš visos valstybės“, – tikino ministras.
Jis teigė, kad taip pat svarstyta, jog būtų galima kompensuoti dėl maro patirtus nuostolius, tačiau tai „ateities klausimas“.
Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius pastatyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys, o pirmadienį jis pareiškė, kad be jos dėl užkrato Lietuva nuolat turės problemų.
Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora yra brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su maro užkratu priemonė.
Baltarusijoje, netoli nuo Lietuvos ir Lenkijos sienų, užkratas pirmą kartą rastas pernai vasarą. Lietuvoje nušautuose šernuose maro užkratas aptiktas vasario pradžioje. Tuomet Lietuva paskelbė nepaprastąją padėtį Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų savivaldybėse. Rusija savo ruožtu uždraudė kiaulių ir kiaulienos importą iš visos ES. EK tai pavadino neproporcinga priemone bei paragino Rusiją pradėti konstruktyvias derybas.
