Pirmadienį Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovai spaudos konferencijoje išsakė savo nuogąstavimus dėl susidariusios sudėtingos situacijos kiaulių auginimo sektoriuje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo ir, jų nuomone, neteisingo jo valdymo kiaulių augintojų atžvilgiu bei neryžtingos Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pozicijos.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija nori atkreipti visuomenės dėmesį į plintantį kiaulių marą, nes valstybinės įstaigos yra nepajėgios stabdyti kiaulių maro, mat imasi neteisingų ir neveiksmingų priemonių.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovai nerimauja, nes per pastarąsias dešimt dienų Lietuvoje užfiksuoti net keturi afrikinio kiaulių maro atvejai Elektrėnų, Anykščių ir Kaišiadorių rajonuose.
Nesaugių ūkių pašalinimas – vienintelė priemonė
Pasak LKAA atstovų, tokius protrūkius buvo galima numatyti, nes, pasak jų, atitinkamos institucijos per daug aplaidžiai žiūri į afrikinį kiaulių marą.
Jų teigimu, Lietuvoje dar yra labai daug nesaugių, biologinio saugumo nurodymų nesilaikančių kiaulių augintojų, o didžioji dalis iš jų yra smulkūs, auginantys iki penkių kiaulių ūkyje.
J.Žultausko teigimu, šiuo metu stambieji kiaulių augintojai turi 600 tūkst. kiaulių, o smulkieji ūkininkai, auginantys iki 5 kiaulių, – 62 tūkst.
Norint apsisaugoti ir užkirsti kelią AKM plitimui, visi Lietuvos ūkiai turėtų būti tikrinami: saugūs galėtų ir toliau tęsti savo veiką, o nesaugūs turėtų būti uždaryti, o kiaulių augintojams išmokėti kompensacijas.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija siūlo remtis tarptautine patirtimi – ypač geras ir sektinas pavyzdys, pasak jų, yra Ispanijos ir Portugalijos kova prieš afrikinį kiaulių marą, kuomet buvo likviduoti visi nesaugūs ūkiai. Tiesa, po įvykdytų pertvarkų šiose šalyse smulkių ūkininkų neliko, tačiau maras buvo visiškai sustabdytas.
Kiaulių augintojų teigimu, imtis tokių drastiškų permainų arba bent jau kvalifikuotai ir griežtai tikrinti visus Lietuvos kiaulių augintojus – bent tuos, kurių kiaulės auga užkrėstose teritorijose, atsakingos įstaigos nesiryžta.
A.Baravykas teigia, kad kiaulių augintojai iš Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasigenda konkrečios afrikinio kiaulių maro stabdymo strategijos, griežtų ir radikalių priemonių.
Pasak jo, LKAA, siūlydama griežtas priemones stabdyti marą, dažnai parodoma kaip „blogietė“, siekianti išnaikinti mažuosius, o ministerija tampa simboline mažųjų užtarėja ir todėl nepriima svarbių ir reikšmingų sprendimų. Jis sako, kad „galima ieškoti lėšų, adekvačiai kompensuoti augintojams už neleidimą auginti. Tokių būdu būtų stabdomas virusas ir nedaroma žala“.
Lietuvos kiaulių augintojai jaučiasi, tarsi tik jiems rūpėtų itin sudėtinga situacija. Jie sako, kad Žemės ūkio ministerijos požiūris labai atmestinas. Asociacijos nario Aivaro Urbos teigimu, nors buvo sukurtas planas, kaip stabdyti marą, tačiau atsakingos institucijos savo veiksmų nevykdo arba vykdo atmestinai. Pasak jo, niekas nenori imtis drastiškų sprendimų ir tapti nepopuliariais.
LKAA tikina dar pirmadienį turėję susitikti su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Susitikimas buvo suderintas iš anksto, bet ministrė nepasirodė, nes išėjo atostogų, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius susitikime taip pat nepasirodė.
Kiaulininkystės verslas sėdi ant parako statinės.
Po susitikimo su kitais atsakingų institucijų atstovais LKAA nariai sakė, jokių konkrečių planų neišgirdę.
LKAA atstovai tikino, kad „kiaulininkystės verslas sėdi ant parako statinės“, nes yra priklausomas nuo kaimyninių ūkininkų pasirinkimo. Jeigu šalia esančiame ūkyje augintojas nesilaiko biologinių saugos nurodymų, gali nukentėti kiti, nors ir besilaikantys visų nurodymų. O dėl šalia aptiktų atvejų stabdomas kiaulienos eksportas ir patiriami milžiniški nuostoliai.
LKAA tarybos pirmininko Jono Žultausko teigimu, visuomenę reikia šviesti apie afrikinį kiaulių marą ir žadinti žmonių sąmoningumą, skatinti juos laikytis nurodymų.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, skaičiuojama, kad nuo afrikinio kiaulių maro plitimo Lietuvoje pradžios jau patirta apie 24 mln. eurų nuostolių. Pasak jų, nors kompensacijos iš pradžių buvo mokamos, bet tik trumpą periodą. Teigiama, kad apie 10 mln. eurų valstybė jau išleido kiaulių maro stabdymui, tačiau akivaizdu, kad naudojamos priemonės neveikia.
VMVT mano, kad viską daro gerai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas 15min raštu atsakė į Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos išsakytus priekaištus dėl netinkamo afrikinio kiaulių maro stabdymo:
„AKM taikomos prevencinės priemonės yra tikrai geros ir veiksmingos. Tą ne kartą pripažino užsienio šalių ekspertai. Siekiant apsaugoti AKM viruso plitimą į kitas teritorijas, židiniai yra operatyviai likviduojami ir atliekami dezinfekcijos darbai. Apsaugos ir priežiūros zonose budi policijos ekipažai, draudžiamas bet koks gyvų kiaulių ar kiaulienos produktų judėjimas, 3 kilometrų spinduliu aplink komercines kiaulių laikymo vietas itin griežtai kontroliuojami visi smulkūs kiaulių ūkiai.“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad vien per praėjusią savaitę Lietuvoje AKM nustatytas trylikai sumedžiotų ir nugaišusių šernų, kurie pasiskirstė Rokiškio, Anykščių Trakų, Zarasų, Kaišiadorių, Biržų ir Vilniaus rajonuose.
Iš viso šiais metais Lietuvoje AKM jau nustatytas 164 šernams, jau užfiksuoti ir trys protrūkiai smulkiuose kiaulių ūkiuose.
Per visą 2015 metų laikotarpį laukinėje faunoje AKM identifikuotas 111-oje vietų, diagnozė patvirtinta 132 šernams, o Lietuvos ūkiuose nustatyta 13 židinių, iš viso sunaikintos 54 kiaulės.
Tarnybos duomenimis, pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas 2014 m. sausio 24 d. laukinėje faunoje, gaišusiam šernui.
Po afrikinio maro atvejų padaugėjimo, afrikiniu kiaulių maru užkrėstose teritorijose medžiotojams nurodoma vykdyti laukinės faunos apžiūrą aplink daugiau nei šimta kiaulių laikančių ūkių ar įmonių teritorijas. Tokiu būdu siekiama surasti ir pašalinti užsikrėtusius šernus, jų gaišenas ir kuo greičiau jas pašalinti, kad užkratas neplistų.
