Lietuva iš rekordinio javų derliaus eksporto uždirbs milijardus

Pajamų galėtų būti dar daugiau, jei grūdų kokybė būtų aukščiausia. Tačiau  tyrimai rodo, kad gausus lietus padarė savo juodą darbą – grūdų kokybė tik vidutinė. Be to, dalis grūdų pažeisti pelėsinio grybelio fuzariozės, o jis yra kenksmingas ir gyvulių, ir žmonių sveikatai.

Įsimetus fusarium grybeliui, ant grūdų susidaro nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Didesnė mikotoksinų koncentracija neigiamai paveikia grūdų maistines savybes, blogina kviečių kepimo, o miežių – salyklines savybes. Todėl šiemet dominuos tik 2–4 klasės grūdai, o „ekstra“ ir I klasės grūdų, labiausiai tinkamų eksportui, bus mažiau.

Didelio derliaus spąstai

„Didelis grūdų derlius pateko į spąstus: ne visi augintojai turi pakankamai talpyklų, galimybių išdžiovinti ir iš karto juos parduoti arba tinkamai saugoti, todėl neteisingai laikomi šlapi grūdai kaista ir dygsta, mažėja kviečių ir rugių kritimo skaičius (kokybinis rodiklis, nusakantis tešlos savybes, – aut. past.), prastėja ir kiti kokybės rodikliai“, – „15min“ pasakoja Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos vedėja Vida Timinskienė.

Iš rekordinio 4–4,5 mln. t grūdų derliaus Lietuva eksportuos apie 2,5 mln. t

Laboratorijos vedėja su bendradarbėmis vos spėja suktis – tikrinti grūdų kokybę atveža ir augintojai, ir perdirbėjai bei eksportuotojai. Dažnai atliekami vadinamieji tešlos kepimo savybių, pavyzdžiui, miltų gebėjimo sugerti vandenį, tešlos elastingumo ir tamprumo tyrimai. V.Timinskienė tvirtina, kad šiemet ir šie grūdų kokybės rodikliai bus prastesni.

„Ekologiškų grūdų kokybės rodikliai yra visada žemesni nei užaugintų su cheminėmis medžiagomis, bet, pavyzdžiui, man tie grūdai atrodo ir mielesni, ir gražesni“, – šypsosi pašnekovė.

Grybelio pažeisti grūdai būna smulkūs, dauguma fuzarioze užsikrėtusių grūdų atrodo susiraukšlėję, susitraukę, gali būti išsipūtę, su atsisluoksniuojančia trupančia luobele. Tokie grūdai yra blyškūs, kreidinio atspalvio. Jų paviršiuje gali būti rožinės spalvos dėmių arba visas grūdas rožinis, luobelės trupančios. Grūdo endospermas (grūdo vidinė dalis) būna iš dalies arba visiškai praradęs stiklingumą, purus, trupantis, miltingos konsistencijos, visiškai netekęs blizgesio.

„Kai kurie grūdų perdirbėjai patys turi galimybę nustatyti mikotoksinų kiekį, kiti supirkėjai kreipiasi į mus. Bet kuriuo atveju, patys gamintojai kontroliuoja, kad grybelio apimti grūdai nepatektų į gamybą“, – sako V.Timinskienė.

Lietuvai pasisekė

Šiuo metu kuliami vasariniai rapsai. Augalininkystės tarnybą jau pasiekia informacija, kad jie yra labai šlapi ir šiek tiek mažesnio nei praėjusiais metais aliejingumo.

„Tikslius 2012 metų grūdų derliaus rezultatus bus galima įvertinti tik po to, kai bus nuimtas ir apdorotas visas derlius, o tai bus tik apie sausio 1 dieną arba net šiek tiek vėliau“, – apibendrinimų ragina neskubėti daryti su grūdų auginimu, supirkimu ir perdirbimu susijusios bendrovės „Litagra prekyba“ generalinis direktorius Adomas Grigaitis.

Anot jo, derlius šįmet labai nevienodas. Yra regionų, kurie pasižymi įprastu derlingumu, bet yra ir tokių, kurie viršija daugiamečius vidurkius ir optimistiškiausias prognozes.

A.Grigaitis: „Tikrieji grūdų derliaus rezultatai paaiškės tik apie sausio 1 dieną.“

„Grūdų derlius Lietuvoje gali siekti iki 4,5 mln. t, o tai milijonu tonų daugiau nei įprasta mūsų šalyje“, – kalba A.Grigaitis.

Pagrindinė žiemkentinė Lietuvos kultūra yra kviečiai. Jų gausą lėmė tai, kad pasėliai neiššalo žiemą, pavasarį buvo pakankamai šilumos ir drėgmės, o aukštos grūdų supirkimo kainos skatino ūkininkus naudoti intensyvias auginimo technologijas.

„Ta pati drėgmė, kurios šiemet buvo dosniai atseikėta, lėmė ir tai, kad turėsime mažiau „ekstra“ klasės grūdų, tačiau, žvelgdami į savo laukus, dėl grūdų kokybės kol kas skųstis neturime priežasčių“, – užtikrina A.Grigaitis.

„Litagros grupė“ grūdus vadina savo verslo valiuta, nes su augalininkyste yra susijusi beveik visų grupės bendrovių veikla.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį supirkta 1,06 mln. t grūdų ir 150,2 tūkst. t rapsų. Jų, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, supirkta beveik 6 proc. mažiau. Rapsų supirkimas sumažėjo paskutiniąją rugpjūčio savaitę, nes vėluoja vasarinio rapsų derliaus nuėmimas.

Grūdų – priešingai – supirkta net 60 proc. daugiau. Be to, didžiausią dalį supirktų grūdų – 816 tūkst. t arba 77 proc. – sudarė kviečiai.

Pasaulyje dažniausiai būna taip, kad kai pagrindinėse grūdų auginimo šalyse užauga mažas grūdų derlius, tada susiformuoja aukšta kaina. Arba atvirkščiai – visur uždera didelis derlius ir grūdai kainuoja pigiau.

„Tačiau šįmet turime išskirtinę situaciją: daugelyje šalių derlius yra mažas, todėl ir kainos aukštos, o Lietuvoje ir Latvijoje subrendo rekordiniai derliai. Taip būna kartą per 10 ar 20 metų“, – „15min“ džiaugiasi žemės ūkio veiklos bendrovės „Linas Agro“ valdybos narys Andrius Pranckevičius.

Nespėja visko supirkti

Kurį laiką strigo grūdų supirkimas, todėl iki šiol grūdų perdirbėjai kaltina „Lietuvos geležinkelius“, kad šie nesugebėjo tinkamai pasiruošti grūdų vežimui, o geležinkeliečiai pirštu rodo į grūdų verslo įmones, kad šios nepajėgios spręsti logistikos klausimų.

„Savo elevatoriaus nebuvome uždarę nė vienos dienos. Tačiau vienu metu, kai strigo grūdų logistika, priiminėjome tik tam tikras kultūras ir tik tam tikrą jų kiekį – tiesiog kvotavome priėmimą ir grūdus priiminėjome išskirtinai tik iš „Litagros“ klientų“, – pasakoja A.Grigaitis.

„Litagros grupė“ turi vieną didžiausių elevatorių tinklų Lietuvoje, kurie iš viso talpina daugiau kaip 230 tūkst. t grūdų. Vienas elevatorius yra Joniškyje, kuris yra vadinamas elevatorių sostine, kiti – Kėdainiuose, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Tauragėje, Viduklėje ir Biržuose. „Litagra“ žada, kad artimiausią savaitę visi jos elevatoriai veiks visu pajėgumu.

„Grūdų prekyboje yra svarbu suvaldyti rizikas, bet per ilgametę savo patirtį jau žinome, kaip nuo jų turime draustis, todėl ir klientams galime patarti tai daryti“, – sako A.Grigaitis.

Jis pateikia pavyzdį: bendrovė, parduodama ūkininkams sėklas, trąšas ir augalų apsaugos priemones, dažniausiai iškart sudaro ir grūdų pirkimo iš to ūkininko sutartį. Jei sutartis sudaryta fiksuotomis grūdų kainomis, ūkininkui tereikia išauginti derlių ir pristatyti grūdus „Litagrai“. Taip galima išvengti grūdų kainos svyravimo rizikos.

Grūdų prekybos nesklandumus šiais metais lėmė ir tai, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo prikulta viena dviem tonomis iš hektaro daugiau nei įprasta, todėl, pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo Romo Majausko, ir elevatoriai persipildė.

Žemdirbiai, parvežę grūdus iš laukų, pylė juos į priekabas, aikšteles, pašiūres – visur, kad tik galėtų be didelių nuostolių sulaukti, kada galės grūdus išvežti supirkėjams.

R.Majauskas ir pats augina grūdus savo 630 hektarų, tačiau grūdus jau susandėliavo ir nesuka galvos dėl pardavimo: „Aš pardavinėsiu po Naujųjų metų, nes pernai taip pat pardaviau pavasarį ir likau patenkintas.“

R.Majauskas: „Dėl permainingo klimato Lietuvoje pasirinkę mažesnio derlingumo veisles, gavome rekordinį derlių.“

Pasak jo, grūdų kainos neturėtų kristi, nes Rusija ir JAV – didžiausios eksportuotojos, grūdų prikūlė mažiau, todėl rinkoje neturėtų didėti grūdų pasiūla, o, pavyzdžiui, pasaulio kviečių atsargos yra žymiai sumažėjusios.

„Pastaraisiais metais tapo aišku, kad lietuviai negali sėti labai derlingų grūdų veislių, tinkančių pietiniam klimatui, nes jos iššąla. Todėl daugiausia dabar ūkininkai orientuojasi į žiemkentiškas veisles, prie kurių priskiriamos švediškos ir kai kurios vokiškos veislės, ir tada gali tikėtis, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemos, o rudenį lauks gausus derlius“, – pažymi Grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Jis sutinka su Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada, kad šiemet dėl didelio lietaus kiekio mažiau turėsime „extra“ klasės kviečių, bet nestigs II ir III klasės grūdų, o tuo yra patenkinti Lietuvos malūnininkai. 

Eksportas atneš milijardus

Grūdų augintojai prognozuoja, kad iš prikulto maždaug 4–4,5 mln. t grūdų derliaus Lietuvoje teliks apie 1,5–2 mln. t. Šie grūdai teks pašarų, miltų ir alkoholio gamintojams. Visi kiti bus eksportuoti į šalis, kuriose dėl lietaus stygiaus neauga grūdai. Tai – Pietų Europa, Šiaurės Afrika ir Azijos šalys.

„Į laivą Klaipėdos uoste galima pakrauti 50 tūkst. t ar net daugiau grūdų. Tai didelis kiekis kiekvienam Lietuvos grūdų prekiautojui, todėl grūdų eksporte mes kooperuojamės su kitais rinkos žaidėjais ir būna taip, kad tiksliai net nežinome, į kurią pasaulio šalį išplukdomi mūsų parduoti grūdai“, – sako A.Grigaitis.

„Linas agro“ grūdus veža ir į Artimuosius Rytus. Eksportuotojams, skirtingai nei vietos perdirbėjams, aukštos grūdų kainos suneš dideles pajamas, kurios bus skaičiuojamos milijardais litų. Jie atiteks maždaug 200 tūkst. Lietuvoje dirbančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.

„Tai gera žinia Lietuvai, nes šių didelių pajamų dėka bus kuriamos naujos darbo vietos, plečiamas verslas ir investuojama“, – džiaugiasi  A.Pranckevičius.

Vokiečiai nerimauja

Lietuviški grūdai šiemet gali pasiekti net ir didžiausias ES žemės ūkio šalis – Prancūziją ir Vokietiją. Nors Vokietija ir augina daug grūdų, tačiau kartais jai tenka iš svetur nusipirkti „ekstra“ klasės grūdų savo duonos kepiniams.

Rugpjūčio pabaigoje Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse Aigner, komentuodama dėl sausros JAV smarkiai kylančias grūdų kainas, pažymėjo, kad vartotojai neturėtų dėl to labai nukentėti. Grūdai duonos kainoje sudaro tik maždaug 4 proc., todėl duona ar bandelės, jos teigimu, stipriai pabrangti neturėtų.

Buvęs Lietuvos komercijos atašė Vokietijoje, o dabar verslo konsultantas Liutauras Labanauskas sako, kad  visiškai kitaip grūdų kainų kilimo pasekmes komentuoja Vokietijos malūnų asociacija.

Vokietijos malūnai net 95 proc. duonai reikalingų maistinių kviečių ir rugių perka vidaus rinkoje, tačiau jų kainas, kaip ir Lietuvoje, reguliuoja tarptautinės grūdų rinkos ir biržos, todėl dėl ekstremalios sausros JAV padėtis lieka labai įtempta.

Duonai naudojamų kviečių tonos kaina nuo gruodžio pakilo 70 eurų ir dabar kainuoja apie 940 Lt už toną. Todėl jau dabar duonos kepėjai kalba apie kainų kilimą.

Vokietijos centrinė kepėjų asociacija pranešė, kad jų įmonės turės reaguoti į tokį grūdų kainos kilimą. Miltai sudaro net 18–25 proc. duonos ir bandelių kainos. 2011 metais Vokietijoje dar dirbo 14 500 privačių kepėjų įmonių, turinčių 40 tūkst. pardavimo taškų.

„2010 metais duoną ir bandeles pradėjo kepti žemų kainų prekybos tinklai „Aldi“ ir „Lidl“, dėl to užsidarė 500 privačių kepėjų. Dabar kasmet jų sumažėja 300–400“, – pasakoja L.Labanauskas.

Grūdinių augalų ir rapsų nuėmimas Lietuvoje 2011/2012

*2011 09 09 / 2012 09 07

Šaltinis: ŽŪMPRIS

Vidutinės  supirkimo kainos litais rugpjūčio mėn.*

*iš augintojų, su nuoskaitomis ir priemokomis

Šaltinis: ŽŪMPRIS