Pagrindinės interviu temos
- Po bandomojo reiso paaiškės, kiek užtruks atvežti Ukrainos grūdus į Klaipėdą ir kiek tai kainuos.
- Klaipėdos uostui užtektų pajėgumų krauti Ukrainos grūdus.
- Kol kas labiausiai skauda galvą dėl skirtingų vėžių, nes reikės perkrauti krovinius.
- Nepaisant karo, Ukraina tikisi užauginti 80 proc. praėjusių metų derliaus.
- Lietuvos svajonė – per Klaipėdos uostą eksportuoti ne tik Ukrainos grūdus, bet ir kitą žemės ūkio produkciją, kuri labai paklausi Europoje.
– Ministre, ar Ukraina po susitikimo su jumis ir susisiekimo ministru pasirinko Lietuvą kaip grūdų eksporto koridorių?
– Norėtų pasirinkti ir pasirinko vien dėl to, kad ministras jau yra šiandien pas mus. Jis lankėsi mūsų Klaipėdos uoste vakar ir ką tik baigėsi susitikimas su susisiekimo ministru. Tai iš esmės mes esame vienoje puslapio pusėje, vienam lape, tačiau esminis klausimas išlieka mūsų infrastruktūra, mūsų ir Lenkijos infrastruktūra.
Uostai pasiruošę, tačiau esminis klausimas išlieka, kaip žemės transportu pigiai, greitai ir dideliais kiekiais atgabenti grūdus į Klaipėdo ir į Latvijos uostus.
– O ką jūs sutarėte – kad galima jau dabar vežti, eksportuoti bent jau Klaipėdos uostui ir ieškoti kelių geležinkeliais ir autotransportu? Koks yra galutinis susitarimas su Ukraina?
– Šiąnakt išvažiuoja pirmasis sąstatas, bandomasis sąstatas į Ukrainą paimti krovinio. Tiesa, ne grūdų, bus kitas krovinys, bet taip pat birus.
Ir „Lietuvos geležinkeliai“ įvertins visas galimybes, nes daug aspektų iškyla transportuojant ir organizuojant pervežimą birių krovinių.
Pirmiausia – kiek laiko užtruks, nuo to laiko priklauso, kiek reikia konteinerių, pervežimo platformų, kokio tipo, kiek jų reikia europinių, kiek reikia rusiškos vėžės. Tai čia daug klausimų iš tikrųjų.
