Į pavasarinio aviakirpio šventę Utenos rajone susirinkę škudžių veislės avių augintojai džiaugiasi ne tik jų vilna, kuri esą geriausiai tinka veltiniams bei kitiems šiltiems apdarams velti.
Iš Lietuvos kilusi veislė sugrįžo vokiečių dėka
Vertinama ir šių nereiklių avelių mėsa, neturinti lajaus skonio ir kvapo. Škudžių avių veislė–viena seniausių pasaulyje,kilusi iš Rytų Prūsijos, Lietuvos, kitų Baltijos šalių. Nykstančią veislę pavyko išsaugoti Vokietijos augintojams, o prieš kelerius metus škudės vėl atkeliavo į Lietuvą. Tiesa, jų kol kas – tik keli šimtai.
„Pirmiausiai jos gerai nugano pievą, nugano tokias vietas, kur modernios avių veislės galima sakyti neišgyventų. Mūsų avių vilna atsiduria ir Amerikoje, ir Japonijoje. Rinka tokiai vilnai yra“, – džiaugėsi Škudžių avių augintojų asociacijos narys Arūnas Svitojus.
„2012-ųjų metų duomenimis jų (škudžių veislės avių, – red. past.) visame pasaulyje buvo 5 tūkst. maždaug, kai pas vieną ūkininką gali būti iki 53 tūkst. avių. O čia – 5 tūkst. visos veislės pasaulyje. Manau, kad ši avis turi rimtas perspektyvas, nes puikus estetinis vaizdas, labai puošnūs avinai su įspūdingais ragais. Labai puošia aplinką. Šią avį galima auginti ir dėl puošnumo“, – sako Škudžių avių augintojų asociacijos pirmininkas Kęstutis Samušis.
Avininkystę renkasi atsisakę kiaulių
Lietuvos ūkininkai augina daugiau nei 30 avių veislių, daugiausiai – mėsinių. Avininkystė – sparčiausiai auganti gyvulininkystė šaka, kasmet avių padaugėja penktadaliu ir dabar jų Lietuvoje yra beveik 150 tūkstančių. Pasak augintojų asociacijos vadovo, pakilusi banga neturėtų slūgti.
„Dėl žemės ūkio politikos ir ūkiai pereina auginti avis dėl kiaulių maro. Mėsinių avių skaičius plečiasi, pieninių avių bandos didėja – jau siekia per 1000. Pieninė avininkystė turi perspektyvą, nes sūrio, kitų produktų paklausa yra didelė, nepatenkinama, o ką jau kalbėti apie eksportą“, – avininkystės augimo priežastis įvardijo Avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius.
Iki šiol už avis skiriamos išmokos, o nuo šių metų teikiama parama įsigijant ir veislinius gyvulius. Tokiai paramai gauti paraiškos priimamos iki gegužės 25-tosios.
„Paraiškos renkamos nuo gegužės 4-os iki gegužės 25-os dienos veislinių gyvulių įsigijimui ir veislinių avių įsigijimui. Už kiekvieną avytę – 250 eurų, už ėriavedę – plius 7 eurai“, – vardijo Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės sk. vedėjas Vaidotas Prusevičius.
Rezervai plėstis avininkystei – nederlingos, kalvotos žemės. Tarpukario Lietuvoje avių auginta daugiau nei 600 tūkstančių.
