Krentant pieno supirkimo kainoms, ūkininkai ieškojo sprendimų, kaip mažinti sąnaudas, daugiau primelžti kokybiško pieno ir daugiau uždirbti.
Vienoje Lazdijų rajono pieno fermoje –140 karvių banda, jas melžia du automatiniai robotai. Fermos įrengimas kainavo apie milijoną eurų.
„Senstam, nejaunėjam, [ūkį robotizavom – LRT.lt] dėl žmonių stygiaus, dėl kvalifikuotų žmonių stygiaus, taip pat sunku rasti sąžiningai dirbančių žmonių. Dabar, naudojant automatinius robotus, melžiamos 118 karvių, tačiau turim 12 problematiškų – šešios karvės, dėl jų genetikos, negali būti melžiamos robotu, o kitos šešios – užsispyrusios ir tikriausiai jų niekas neperauklės“, – kalbėjo Lazdijų rajono ūkininkas Renaldas Židžiūnas.
Automatiniai robotai ne tik melžia, jie taip pat fiksuoja primilžius, iš dalies kontroliuoja pieno kokybę, informuoja apie karvių sveikatą.
Lietuvoje melžimo robotų yra 18. Jie įdiegti aštuoniuose pieno ūkiuose, vienas iš jų – Alytaus regione. Pasak specialistų, melžiant karves tokiais robotais pieno galima tikėtis daugiau nei įprastai.
„Svarbu, ką galvoja ūkininkas apie pienininkystės ateitį, ar galvoja rimtai tuo užsiimti. Yra įrodyta, kad be gyvulių produktyvumo kontrolės veislininkystė neįmanoma“, – sakė Rita Naudužienė, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktoriaus pavaduotoja.
Ne naujokas pienininkystėje ir Biržų rajono ūkininkas Vytautas Stankevičius. Jo fermose įdiegti 4 melžimo robotai. Inovatyvūs sprendimai, anot ūkininko, pakeitė jo požiūrį į gyvulininkystę.
„Mes turim dvi analogiškas fermas: vieną fermą, kurioje melžiamos karvės su robotais, o kitą – su tokiu pat gyvulių skaičiumi, kur karvės melžiamos įprastinėje melžimo aikštutėje. Skirtumas tarp fermų – viena tona per dieną. Toji ferma, kur karvės melžiamos su robotu pieno primelžiama tona daugiau“, – teigė ūkininkas V.Stankevičius.
Moderniuose pieno ūkiuose sumontuoti ne tik melžimo robotai, bet ir išmaniosios šėrimo sistemos.
