Anot Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovo Andrejaus Štombergo, norint deramai konkuruoti su kitų šalių ūkininkais, mūsiškiams būtina strateguoti ir numatyti, kaip mūsų šalies ūkiai atrodys po 10 ar 15 metų.
„Dabar tai padaryti yra labai sunku. Vos ne kas mėnesį išgirstame tam tikrų naujovių, prie kurių reikia prisitaikyti. Norėtųsi daugiau stabilumo“, – sakė A.Štombergas.
Pasak jo, norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina kooperuotis.
„Dabar tarp mūsų ūkininkų trūksta vienybės. Konkurencingumas yra labai susijęs su vienybe. Dideli ūkiai turi bendrauti su mažais. Šiandien šalyje yra tokia situacija, kad mes daugiau verkšlename, norime, jog mums kas nors kitas atstovautų. Iš dalies tai turėtų daryti Žemės ūkio rūmai, tačiau šiandien jie tikrai neatstovauja savo žemdirbiams. Mūsų ūkininkų konkurencingumas priklauso ir nuo rūmų veiklos“, – teigė Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas.
Siekiant išsaugoti šalies žemės ūkio sektorių, kai kurie ūkininkai siūlė keisti mokestinę sistemą, nes dabar konkuruoti su kitų šalių, ypač kaimynystėje esančios Lenkijos, žemdirbiais mūsiškiams daug prošvaisčių nėra.
Jo teigimu, lietuviams ūkininkams sunku būti konkurencingais ir dėl to, kad jie beveik niekada nežino, kiek gaus už savo pagamintą produkciją. Jis prisiminė seną istoriją, kai prieš keletą metų pas jį viešėjo žemdirbiai iš JAV, kurie negalėjo niekaip suprasti, kaip lietuviai nežino, kokią kainą gaus už savo užaugintą produkciją. Amerikoje nieko panašaus nėra.
Kad Lietuvos ūkininkams konkuruoti su užsieniečiais yra gana sunku, pripažino ir šalies premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, jis patarė įžvelgti ir šviesesnę medalio pusę.
„Iš visų Nacionalinės mokėjimo agentūros ar Europos Sąjungos lėšų mūsų ūkininkams buvo sudarytos visos sąlygos stiprėti. Daugelis žemdirbių sėkmingai naudoja naujausią, galingiausią techniką, kitas intensyvios gamybos priemones. Ūkių skaičius šalyje didėja, didėja ir jų valdomi žemės plotai. Labai svarbu, kad didėja ir eksporto iš Lietuvos kiekiai“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Jis džiaugėsi, kad dėl eksporto Lietuva sudaro daug naujų sutarčių, tačiau pripažino, kad ne viskas su jomis yra gerai.
„Deja, kartais pasirašę sutartis sustojame. Bet čia ne vien ūkininkų, tačiau ir mūsų atsakomybė. Tai ne ūkio, tai ne užsienio reikalų ministerijos, o visos Vyriausybės atsakomybė. Mes turime daug potencialo eksporto augimui, reikia jį išnaudoti“, – pabrėžė premjeras.
Anot jo, Lietuvos žemės ūkis ne tik privalo išlikti, bet ir stiprėti. Pasak Ministro Pirmininko, žemės ūkio sektoriaus išnykimas reikštų ir Lietuvos pražūtį, o to niekas nenori.
Siekiant išsaugoti šalies žemės ūkio sektorių, kai kurie ūkininkai siūlė keisti mokestinę sistemą, nes dabar konkuruoti su kitų šalių, ypač kaimynystėje esančios Lenkijos, žemdirbiais mūsiškiams daug prošvaisčių nėra. Pavyzdžiui, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, ūkininkas Aušrys Macijauskas siūlė daugiau dėmesio skirti jaunų ūkininkų įsikūrimui ir jiems deramų sąlygų sudarymui.
A.Macijausko teigimu, protingiausia būtų besikuriantiems ūkiams suteikti 5 metų mokestines atostogas. Taip pat reikėtų leisti mažinti pajamų ir pelno mokestį, jei vykdomi investiciniai projektai. Anot jo, mažesnį PVM reikėtų taikyti bent jau produkcijai, kurią ūkininkai patys parduoda iš ūkio, nes priešingu atveju konkuruoti bus visiškai neįmanoma.