Ūkininko po liūčių laukė dvigubas smūgis: atėmė paramą ir skyrė baudą

Ūkininkas Marius Girdvainis iš Telšių rajono neviltyje: Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) sunkiai besiverčiančiam ekologiniam ūkiui atėmė paramą ir dar skyrė baudų, mat pernai laukai buvo neprižiūrėti. Ūkininkas aiškina esąs „baudžiamas už liūtis“, nes tai jos pernai suniokojo pasėlius, ir jų išgelbėti nebuvo galimybės. Sprendimą jis apskundė Ginčų komisijai, kuri pripažino, kad ūkininkas teisus. Tačiau NMA mano, kad ūkininkas deklaravo usnis, ne pasėlius, todėl ūkininko pergalę apskundė teisme.
Grikiai
Grikiai / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Pernai, spalio 4 dieną, dėl liūčių Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją visoje šalyje, ūkininkams vėliau skirta parama.

Tačiau vienas ūkininkas skundžiasi gavęs ne paramą, o baudą. Parama nukentėjusiam nuo liūčių buvo atimta.

„Mane patikrino ir nusprendė, kad man atima paramą ir dar skyrė 6 tūkstančių eurų baudą. Įsivaizduokite, ką tai reiškia ekologiniam ūkiui. Čia žiauru yra“, – skundėsi M.Girdvainis.

NMA nuotr./Grikių ar piktžolių laukas – tarp NMA ir ūkininko įsiplieskė ginčas
NMA nuotr./Grikių ar piktžolių laukas – tarp NMA ir ūkininko įsiplieskė ginčas

Vieni pamatė grikius, kiti – piktžoles

Tuo pačiu metu buvo atlikti du ūkininko M.Girdvainio laukų patikrinimai. Rugsėjo 21 d. patikrinimą baigė NMA, kuri grikių piktžolėse nerado. O kiek anksčiau, rugsėjo 19-ąją, tikrino VšĮ „Ekoagros“, ir viename kvadratiniame metre suskaičiavo 124 grikių augalus. Visa kita – piktžolės. Piktžolėtumas įvertintas 55-80 proc.

NMA nustatė, jog „vyrauja usnių, kiečių, varpučio, balandų piktžolės deklaruotose laukuose“ ir skyrė sankcijas už tai, kad „nebuvo palaikoma gera laukų agrarinė būklė, nebuvo laukai įdirbti ir prižiūrėti taip, kad juose nebūtų stelbiančių piktžolių“, nurodoma ginčų komisijos sprendime.

NMA suskaičiavo, kad iš 83,33 hektarų ploto 29 ha buvo piktžolėti. Už tai pritaikyta 23,34 tūkstančio eurų sankcijų ir baudų – neišmokėta parama už nustatytą paramai netinkamą plotą, bei pagal priemonę „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.

Ūkininkas skundą dėl NMA sprendimo ginčų komisija tenkino, tačiau NMA laikosi savo ir dabar byla keliauja į teismą.

Ūkininkas: „Ar jie nemato, kad lyja?“

Tačiau ginčas ne dėl to, kad laukai piktžolėti. Ūkininkas aiškina, kad laukus suniokojo liūtys ir į juos nebuvo galima net kojos įkelti. O NMA laikosi pozicijos, kad liūtys neturėjo tam įtakos.

„Viskas prasidėjo, kai iš manęs žemę užsinorėjo perimti stambesnis ūkininkas. Ir rašo jis skundus į NMA", – sako jis. Tačiau jokių įrodymų dėl to neturi. Jis teigia, kad patikrintas buvo iškart po skundų

„Iškart įvertino neigiamai – kad žemės nedirbu, apleistas ūkis. Grikiai pernai gan vėlokai išmirko. Paskendo jie. Ir vėliau, kai jau galėjau įvažiuoti į laukus nukulti, aišku, piktžolės buvo viršų paėmusios“, – dėsto M.Girdvainis.

Jis teigia, kad skęstant laukams negalėjo išrauti piktžolių, todėl NMA motyvai jam nesuprantami.

„Aš jiems sakiau – kaip tuos laukus nuravėsiu. O jie vertina, kad aš žemės nedirbu. Apskundžiau – net ginčų komisija pasijuokė iš NMA. Agentūra sako, kad per 15 dienų turėjau pranešti apie liūtis. Liūtys buvo visoj Lietuvoj ir Europoj“, – širsta ūkininkas.

Jis rodo į NMA argumentą, pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui: „NMA negali daryti išlygų Pareiškėjo atžvilgiu ir netaikyti sankcijų dėl „force majeure“, nes tai būtų neteisinga ir neteisėta kitų pareiškėjų atžvilgiu ir būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas“.

„Jie mane teismui apskundė ir motyvuoja, tik įsivaizduokit, kad mes negalime nebausti to ūkininko, nes mes kitus nubaudžiam. Tai bus neteisybė kitų atžvilgiu. Čia iš viso vėjai kažkokie“, – stebisi M.Girdvainis.

Jis guodėsi, kad prisiėmė daug paskolų technikai, kurią tikėjosi įsigyti iš ES lėšų, o ką prikuldavo, tą parduodavo – 23 tūkstančiai eurų praradimų itin nesėkmingais metais jam būtų nepakeliama našta. M.Girdvainis tikino, kad vieni ūkininkai už tą patį paremiami, kiti – nubaudžiami.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Grikių rovimas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Grikių rovimas

„Jie gal galvoja, kad mane teisingai nubaudė. Čia, žmogau, dirbi, vargsti, ir dar ekologiniame ūkyje. Iš ko jam išgyventi, jei ne iš ES paramos? Ar tos tikrintojos penktame aukšte gyvena, ar nežino, kas tas žemės ūkis?“, – sielvartavo M.Girdvainis.

NMA turi ir vaizdinių įrodymų – nuotraukų, kuriose matyti, kad tikrai laukai yra smarkiai sužėlę.

NMA nuotr./Grikių ar piktžolių laukas – tarp NMA ir ūkininko įsiplieskė ginčas
NMA nuotr./Grikių ar piktžolių laukas – tarp NMA ir ūkininko įsiplieskė ginčas

„Tos nuotraukos ekologiniam ūkyje darytos rudenį. Tai jie gal nesusivokia. Tegu pabando pasėti pavasarį ir nueiti spalio mėnesį pasižiūrėti. Juk metai tokie buvo, kai negali įvažiuoti ar ką nors padaryti tuose laukuose“, – aiškino ūkininkas.

Ir ginčų komisijos sprendime argumentuojama, kad „dėl labai lietingo rudens buvo palankios sąlygos augti piktžolėms, įvažiuoti į laukus ir nuimti derlių pavyko tik spalio mėnesį“.

NMA: nėra įrodymų, kad liūtys lėmė piktžoles

Pati NMA laikosi priešingos pozicijos. Agentūros atlikta patikra parodė, kad deklaruotuose grikių laukuose nesilaikoma taisyklių – įdirbti ir prižiūrėti bei palaikyti gerą agrarinę būklę.

„Laukai buvo piktžolėti, netvarkyti, itin apžėlę“, – teigiama NMA komentare ir pažymima, kad atitinkamai nustatyta sankcija dėl netinkamo pasėlių deklaravimo.

NMA netgi stebisi, kad ūkininkas pats šiemet balandį patvirtino, kad ūkis nebuvo įdirbtas ir prižiūrėtas ir cituoja ūkininką: „dėl labai lietingo rudens piktžolės paėmė viršų, todėl grikius vietomis išguldė“.

„O įrodymų, patvirtinančių, kad galimai pažeidimas – piktžolėtumas – atsirado dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, nepateikė bei praleido nustatytą terminą, per kurį turi būti pateiktos įsipareigojimų neįvykdymo aplinkybės ir jų buvimą įrodantys/patvirtinantys dokumentai“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.

NMA nuotr./Grikių ar piktžolių laukas – tarp NMA ir ūkininko įsiplieskė ginčas
NMA nuotr./Grikių ar piktžolių laukas – tarp NMA ir ūkininko įsiplieskė ginčas

NMA patikina, kad kiekvieną atvejį vertina individualiai ir šiuo atveju tikrintojas nenustatė, kad oro sąlygos turėtų lemiamos įtakos tinkamam įsipareigojimų laikymuisi – neužfiksuota, kad žemė būtų įmirkusi.

Tai irgi priešingas teiginys, nei VšĮ „EkoAgros“ patikrinimo protokole – jame nurodyta, kad „įdubose stovi vanduo, einant pėdos smenga 5-7 cm, o vietomis ir 10 cm. Į žemę, su technika nėra galimybės privažiuoti“.

„NMA nei vienu atveju nėra pritaikiusi sankcijų, jei įsipareigojimų vykdymui tiesiogiai yra sutrukdžiusi ekstremali situacija, nepaisant to, pranešė ūkininkas apie ją, ar ne. Tačiau nelaikoma, jog šis atvejis yra tas. Kadangi agentūros pareiga yra užtikrinti ES lėšų panaudojimo teisėtumą, o nustačius paramos skyrimo pažeidimus, sankcijos būtų taikomos visai Lietuvai, NMA, nesutikdama su Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pasibaigus administraciniam procesui, NMA vykdys teismo sprendimą“, – paaiškino NMA.

Ūkininkas svarsto, kad jo ūkį nori perimti

Pats M.Girdvainis turi įtarimų, kad jo ūkį nori perimti stambesnis ūkininkas. Tačiau įrodymų – neturi.

„Čia grynai asmeninis susidorojimas mano atveju. Mane paskundęs ūkininkas buvo atvažiavęs ir sako – kai tau neapsimokės dirbti tos žemės, gal galėtum man perleisti. Na tai sakau, kaip gali man neapsimokėti, jei aš gyvenu iš to. Aš žemę nuomojuosi iš giminaičio, ir baisiai jau nori mano to sklypo. Ten apie 40 hektarų, nemažas gabalas vienoje vietoje. Gal jis ten turi kokių pažįstamų, kad mane taip griežtai baudžia“, – spėliojo ūkininkas.

Jis aiškino, kad ūkininkauja 6-erius metus, per juos pasistatė džiovyklą, bokštus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Grikių rovimas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Grikių rovimas

„Grikių, galvojau, gera supirkimo kaina, tai pabandysiu. Vis vien, kaip sakant, pelnas didesnis, gali daugiau užsidirbti. Bet išėjo taip, kad nei išmokų, dar baudą uždėjo“, – nežino savo tolesnio likimo ūkininkas.

Mokslininkė: dėl liūčių grikiai turėtų būti storesni ir žalesni

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto darbuotoja, panorusi likti neįvardyta, aiškino, kad grikiai gali augti iki pat žiemos.

„Grikių neauginame, juos daugiau augina Dzūkijoje, ir tyrimų su jais neatliekame, kadangi Kauno apskrityje žemės palankios javams ir kitoms kultūroms. Bet grikiai yra toks augalas, kuris vegetuoja iki tol, kol turi tam tikras sąlygas – kol užtenka drėgmės, maisto. Tai nėra toks augalas, kuris subręsta vienu metu. Šakos, kurios anksčiausiai pražysta, subręsta ir sunoksta, tačiau viršūninės ir naujos šakos toliau auga ir gali žydėti. Derlių gali nuimti tuomet, kai ant augalo dar būna žiedų“, – apie grikius aiškina mokslininkė.

Ji patikino, kad iš tiesų ūkininkai pernai turėjo nukentėti. Tačiau laukuose, anot jos, grikių augalai turėjo išvešėti labiau.

„Scanpix“/ „PantherMedia“ nuotr./Grikiai
„Scanpix“/ „PantherMedia“ nuotr./Grikiai

„Tikiu, kad galėjo nukentėti, pernai metai buvo lietingi, todėl grikiai ilgai vegetavo, ilgai turėjo būti žali ir jie turi savybę – jeigu daug drėgmės, jų šakos būna storesnės, lapija didesnė, jie sukrinta labiau. Ūkininkai galėjo nukentėti“, – sako mokslininkė.

Ji patikino, kad Lietuvoje grikių derlingumas labai nedidelis ir siekia apie vieną toną hektare. Grikiai, kaip ir kitos kultūros, kuliami. Ji nesiėmė vertinti, kas būtų grikių neprižiūrint nuo pavasario: „Turi stebėti pasėlį“, – pasakė mokslininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis