ES reikalavo, kad Londonas iki gruodžio 10 dienos suteiktų tokius leidimus dešimtims prancūzų žvejybos laivų pagal pernai pasirašytą „Brexit“ susitarimą, o Paryžius grasino Europos lygmeniu imtis teisinių veiksmų, jei derybose nebūtų pasiekta proveržio.
Dėl licencijų buvo susitarta penktadienį vakare po britų pareigūnų susitikimo su kolegomis iš ES. Pasak minėto vyriausybės atstovo, per derybas buvo vadovautasi „įrodymais pagrįsto požiūrio“, užtikrinančio, kad JK vandenyse norintys dirbti laivai atitiktų reikalavimus.
Atstovas pridūrė, kad toks principas „suteikia stabilumo ir užtikrina mūsų žvejybos tvarumą“.
Londonas iš viso išdavė 18 licencijų, o Lamanšo sąsiaurio sala Džersis – dar penkias.
ES pasveikino šį sprendimą kaip „svarbų žingsnį ilgame procese“ įgyvendinant 2020 metų „Brexit“ susitarimą. Anot Briuselio, šiuo metu tariamasi dėl galimybės iki pirmadienio išduoti reikiamus dokumentus dar septyniems laivams.
Prancūzija anksčiau teigė, kad 104 jos laivai neturėjo leidimo žvejoti Jungtinės Karalystės ir Lamanšo sąsiaurio salų vandenyse, nors licencijos turėjo būti išduotos pagal „Brexit“ sutartį.
Šis paktas numato galimybę ES žvejams toliau dirbti Didžiosios Britanijos vandenyse, jeigu jie gali įrodyti, kad žvejojo ten anksčiau.
Prancūzija šiemet ne kartą buvo susikibusi su Jungtine Karalyste dėl žvejybos teisių, Lamanšo sąsiaurį nelegaliai kertančių migrantų, prekybos susitarimų po „Brexit“ ir povandeninių laivų pardavimo sandorio su Australija.
Londonas gegužę buvo trumpam dislokavęs du karinio laivyno laivus, kai augant įtampai dėl žvejybos licencijų dešimtys prancūzų laivų buvo trumpam apsupę pagrindinį Džersio uostą, o prancūzai dėl to išsiuntė du pakrantės apsaugos laivus.
Praėjusį mėnesį dar vieną trumpą protestą surengę prancūzų žvejai blokavo keltų eismą ir prekių judėjimą per Lamanšą.
Daugelis analitikų ir diplomatų mano, kad Londono ir Paryžiaus santykiai yra blogiausi per mažiausiai du dešimtmečius, o galbūt ir daugiau.
