Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Maisto krizės akivaizdoje užsitęsęs karas nieko gero nežadėtų visam pasauliui

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje apribojo galimybes išvežti grūdus iš „pasaulio duonos lobyno“ ir brangina maistą visame pasaulyje, todėl kyla grėsmė, kad besivystančiose šalyse dar labiau padidės grūdų trūkumas, badas ir politinis nestabilumas. Ko galima tikėtis iš pasaulio maisto krizės – analizuoja žiniasklaidos kanalas „Al Jazeera“.
Ukrainos karys
Ukrainos karys / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Stambios eksportuotojos

Skaičiuojama, kad Rusija ir Ukraina kartu sudėjus eksportuoja beveik trečdalį pasaulio kviečių ir miežių, daugiau kaip 70 proc. saulėgrąžų aliejaus ir yra didelės kukurūzų tiekėjos.

Be to, Rusija yra didžiausia trąšų gamintoja pasaulyje.

„Al Jazeera“ primena, kad pasaulinės maisto produktų kainos jau ir taip kilo dar iki Rusijos sukelto karo pradžios, o kruvina invazija į Ukrainą dar labiau pablogino padėtį – Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir kai kurių Azijos šalių nepasiekia apie 20 mln. tonų Ukrainos grūdų.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą maisto kainos kilo dėl tokių veiksnių kaip blogi orai ir prastas derlius, dėl kurių sumažėjo pasaulinė grūdų pasiūla, o tuo metu paklausa po COVID-19 pandemijos smarkiai išaugo. Be to, kainų augimui anksčiau įtakos turėjo ir prastas praėjusių metų kviečių derlius JAV ir Kanadoje bei sausra, kuri pakenkė sojų pupelių derliui Brazilijoje. „Al Jazeera“ primena apie dėl klimato kaitos besiplečiančias sausras ir stiprias karščio bangas, kurios niokoja derlių.

Kelias savaites trukusios derybos dėl saugių koridorių, kuriais būtų galima išgabenti grūdus iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, nepasiekė didelės pažangos.

„Tai turi įvykti per artimiausius porą mėnesių, kitaip bus siaubinga“, – apie derybas dėl gūdų išgabenimo koridorių kalba Kyjivo ekonomikos mokyklos valdybos narė Anna Nagurney.

Jos teigimu, 400 mln. žmonių visame pasaulyje yra priklausomi nuo Ukrainos maisto atsargų. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad šiais metais net 181 mln. žmonių 41 pasaulio šalyje gali susidurti su maisto krize arba dar didesniu bado lygiu.

Kur esame šiandien

„Al Jazeera“ tinklalapyje paskelbtoje publikacijoje rašoma, kad paprastai 90 proc. kviečių ir kitų grūdų iš Ukrainos laukų į pasaulio rinkas gabenama jūra, tačiau dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros pakrantės blokados grūdai negali būti gabenami jūra.

Dalis grūdų per Europą gabenama geležinkeliais, keliais ir upėmis, tačiau, palyginti su jūrų keliais, tai tik lašas jūroje. Be to, krovinių gabenimas stringa ir dėl to, kad Ukrainos geležinkelių vėžės neatitinka kaimyninių šalių vėžių.

Ukrainos žemės ūkio ministro pavaduotojas Markianas Dmytrasevičius paprašė Europos Sąjungos teisės aktų leidėjų padėti eksportuoti daugiau grūdų, be kita ko, išplėsti Rumunijos uosto Juodojoje jūroje naudojimą, pastatyti daugiau krovinių terminalų Dunojaus upėje ir sumažinti biurokratines kliūtis kroviniams kirsti Lenkijos sieną.

Tačiau tai reiškia, kad maistas dar labiau nutolsta nuo tų, kuriems jo reikia, aiškina „Al Jazeera“.

VIDEO: V.Zelenskis: šią savaitę Rusija suintensyvins puolimus

„Dabar, norėdami grįžti į Viduržemio jūrą, turite apkeliauti visą Europą. Tai iš tiesų neįtikėtinai pabrangino Ukrainos grūdus“, – situaciją vaizdžiai komentuoja Vašingtone įsikūrusio Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Josephas Glauberis.

Skaičiuojama, kad prasidėjus karui Ukraina galėjo eksportuoti tik 1,5–2 mln. tonų grūdų per mėnesį, o prieš karą eksportuodavo daugiau nei 6 mln. tonų grūdų per tą patį laikotarpį.

Rusija taip pat su pasauliu nesidalija savo grūdų derliumi.

Maskva teisinasi, kad Vakarų sankcijos jos bankininkystės ir laivybos sektoriams neleidžia Rusijai eksportuoti maisto produktų ir trąšų bei atbaido užsienio laivybos bendroves nuo jų transportavimo. Rusijos pareigūnai primygtinai reikalauja panaikinti sankcijas, kad neva taip grūdai galėtų patekti į pasaulio rinkas.

Tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kiti Vakarų lyderiai sako, kad Kremliui įvestos sankcijos neapima maisto produktų.

Vakarai kaltina, Rusija teisinasi

Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši apšaudo jos žemės ūkio infrastruktūrą, degina laukus, vagia ukrainiečių grūdus ir, Libanui ir Egiptui atsisakius juos pirkti, bando juos parduoti Sirijai.

Gegužės pabaigoje bendrovės „Maxar Technologies“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai Krymo uoste pakraunami grūdais, o po kelių dienų atvirais liukais prisišvartuoja Sirijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija išprovokavo pasaulinę maisto krizę. Vakarai su tuo sutinka, o tokie pareigūnai, kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, sako, kad Rusija ginkluojasi maistu.

Tuo metu Rusija teisinasi, kad grūdų eksportą vandeniu bus galima atnaujinti, kai Ukraina pašalins jūrų minas Juodojoje jūroje ir bus galima patikrinti, ar čia atplaukiantys laivai, kurie turėtų išplaukti su pakrautu grūdų kroviniu, nėra ginkluoti.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas
Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažadėjo, kad Maskva nepiktnaudžiaus savo jūriniu pranašumu ir imsis visų būtinų priemonių, kad laivai iš Ukrainos uostų galėtų laisvai išplaukti.

Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai abejoja šiuo pažadu. Tuo labiau kad karo akivaizdoje Rusija daug žadėjo, bet savo pažadų nesilaikė.

Anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad gali būti įmanoma sukurti saugius koridorius, nereikalaujant išminuoti jūrų minų, nes sprogstamųjų įtaisų buvimo vieta yra žinoma.

Tačiau net ir toks sprendimas turi klaustukų – nežinoma, ar draudikai išdrįs drausti tokius laivus ir jais gabenamus grūdų krovinius.

VIDEO: Kas naujo fronte: mūšis dėl Donbaso, vokiečių pažadai ir rusų imperializmo gydymas

Kas labiausiai nukentės

„Al Jazeera“ analizuoja, kad Ukraina ir Rusija daugiausia eksportuoja į besivystančias šalis, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl padidėjusių kainų ir maisto trūkumo. Tokios šalys kaip Somalis, Libija, Libanas, Egiptas ir Sudanas yra labai priklausomos nuo kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus – jos tai perka iš abiejų kariaujančių šalių.

„Ši našta gula ant pačių neturtingiausiųjų pečių. Be jokios abejonės – tai humanitarinė krizė“, – sako Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas J.Glauberis.

Be bado grėsmės, augančios maisto kainos kelia politinio nestabilumo pavojų šiose šalyse.

J.Glauberis svarsto, kad besivystančių šalių vyriausybės turi arba leisti maisto kainoms kilti, arba subsidijuoti išlaidas. Pasak jo, pavyzdžiui, tokia vidutiniškai klestinti šalis kaip Egiptas, kuris yra didžiausias kviečių importuotojas pasaulyje, gali sau leisti absorbuoti didesnes maisto išlaidas. Tačiau tokioms šalims kaip Jemenas gali prireikti humanitarinės pagalbos.

„Scanpix“/AP nuotr./Odesa po apšaudymo
„Scanpix“/AP nuotr./Odesa po apšaudymo

„Al Jazeera“ rašo, kad šią Afrikos žemyno dalį, esančią Somalio pusiasalyje, kamuoja badas. Kai kuriais atvejais pagrindinių produktų, tokių kaip kviečiai ir maistinis aliejus, kainos išaugo daugiau nei dvigubai, o milijonai gyvulių, kuriuos šeimos augina pienui ir mėsai, nugaišo.

Jau dabar teigiama, kad Rusijos sukeltas karas prisidėjo prie ilgus metus trukusių vidaus krizių Sudane ir Jemene.

UNICEF įspėjo apie „vaikų mirčių sprogimą“, jei pasaulis sutelks dėmesį tik į karą Ukrainoje ir nesiims veiksmų.

JT agentūros apskaičiavo, kad daugiau kaip 200 tūkst. žmonių Somalyje susiduria su katastrofišku badu ir mirtimi dėl bado – maždaug 18 mln. sudaniečių iki rugsėjo mėnesio gali patirti ūmų badą.

O kviečių kainos kai kuriose šalyse išaugo net 750 proc.

„Viskas pabrango. Ar tai būtų vanduo, ar maistas – tai tapo beveik neįmanoma“, – situaciją komentuoja neseniai Somalyje lankęsis pagalbos grupės CARE patarėjas maisto saugumo klausimais Justus Liku.

Išskirtinis interviu su britų analitiku Edwardu Lucasu: kokie scenarijai Ukrainoje labiausiai tikėtini?
Šis video įrašas matomas
15min prenumeratoriams.
Edwardas Lucasas ir Vaidotas Beniušis

Pavyzdžiui, Libane kepyklose, kuriose anksčiau buvo daugybė plokščios duonos rūšių, dabar, siekiant taupyti miltus, prekiaujama tik paprasta balta pita.

Ateities grėsmės nesibaigia

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jau kelias savaites bando pasiekti susitarimą, kad būtų atšauktas Rusijos grūdų ir trąšų eksporto blokavimas ir Ukrainai būtų leista gabenti prekes iš pagrindinio Odesos uosto. Tačiau pažangos beveik nematyti.

Dabar didžiulis kiekis grūdų įstrigo Ukrainos bokštuose arba žemės ūkiuose. „Al Jazeera“ atkreipia dėmesį, kad netrukus Ukrainoje prasidės žieminių kviečių derliaus nuėmimas, todėl kils nauji klausimai, kur juos sandėliuoti. Be to, neatmetama, kad kai kuriuose laukuose grūdų derlius dėl nesibaigiančių karo greičiausiai liks nenuimtas.

Remiantis FAO maisto kainų indeksu, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, kviečių kainos padidėjo 45 proc. Augalinio aliejaus kainos jau šoktelėjo 41 proc., o cukraus, mėsos, pieno ir žuvies kainos taip pat išaugo dviženkliais skaičiais.

Šis kainų augimas skatina spartesnę infliaciją visame pasaulyje, dėl to brangsta ne tik maisto produktai, bet didėja ir maitinimo įstaigų, kurios priverstos didinti kainas, išlaidos.

Kai kurios šalys į esamą situaciją reaguoja bandydamos apsaugoti vidaus tiekimą. Indija apribojo cukraus ir kviečių eksportą, o Malaizija sustabdė gyvų viščiukų eksportą, tuo sukeldama nerimą Singapūrui, kuris trečdalį paukštienos įsiveža iš kaimyninės šalies.

Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas teigia, kad jei užsitęsus karui maisto trūkumas pasaulyje taps dar didesnis, tai gali lemti daugiau eksporto apribojimų, kurie dar labiau padidins kainas.

Kita grėsmė – trūkstamos ir brangios trąšos, o tai reiškia, kad ūkininkams taupant, dirbamos žemės laukai gali būti mažiau našūs.

Ypač trūksta pagrindinių trąšų cheminių medžiagų, kurių didelė tiekėja yra Rusija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais