Absurdiška atrodo, kad nuo praėjusių metų vasario mėnesio tai jau 8 kartas, kai ŽŪM teikia išvadą, siūlydama pritarti įstatymo projektui ir dar labiau praplėsti galimybes ūkininkams, galimai sudarant konkurencijos pažeidimus bei prieštaraujant pačios Vyriausybės patvirtintiems strateginiams dokumentams.
Neatsižvelgta į Konkurencijos tarybos išvadas
Vyriausybės išvados projekte siūloma visiems ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas LR ūkininkų ūkių registre ir kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas bei ŽŪM nustatyta tvarka yra sertifikavę gaminamus alkoholinius gėrimus kaip tautinio paveldo produktus, leisti įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio proc., gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę.
Tai reiškia, kad būtų įteisinama galimai apie 70 naujų prekybos taškų regionuose, o viena licencija suteiktų teisę ūkininkams naminius alkoholinius gėrimus ne tik gaminti, tačiau ir parduoti juos ne tik išsinešimui, bet ir vartojimui vietoje.
Vis dar nėra aišku, kodėl neišlaikomos lygiavertės sąlygos su kitais ūkio subjektais, užsiimančiais tokia pat veikla, kadangi viešojo maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijos yra atskiros. Toks siūlymas prieštarauja pagrindiniams Alkoholio kontrolės įstatymo tikslams ir iki šiol vykdytai politikai verslo atžvilgiu, nes, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, norint gauti ir mažmeninės prekybos licenciją, gaminantiems alkoholinius gėrimus subjektams yra numatyti atskiri reikalavimai bei procedūros.
Konkurencijos taryba jau anksčiau pateikė išvadą, kad tokie ŽŪM siūlymai gali prieštarauti konkurencijos teisei, tačiau visiškai neaišku, kaip Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į šiuos punktus, nes atnaujintame išvados projekte tai vis dar nėra aptariama.
Neišspręstas kontrolės klausimas
Dar viena didelė šio išvados projekto problema yra ir kontrolės klausimas. Teigiama, kad ūkininkų veiklos priežiūrą pagal Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą kompetenciją atliktų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir policija.
Vis dėlto, nėra aišku, kaip šios institucijos galės užtikrinti kontrolę, kai ūkininkas yra fizinis asmuo ir jam galioja kiti teisiniai instrumentai nei juridiniams asmenims, kuriuos šiuo metu kontroliuoja institucijos. Be institucijų įvardijimo, šie klausimai visiškai nėra aptariami projekte, todėl visiškai neaišku, kaip apskritai tokia sistema galėtų veikti.
Ar paklausos mažinimas – vis dar tikslas?
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vertinimu, Vyriausybės išvada turėtų būti nepritarti šiam įstatymo projektui, kadangi toks siūlomas būtent Vyriausybės išvados projektas Seimui, mūsų vertinimu, prieštarauja Vyriausybės patvirtintai ir Seimui pateiktai tvirtinti Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.
Ši darbotvarkė, kaip strateginis dokumentas, numato, jog Strateginis Darbotvarkės tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio,
tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Pirmuoju skirsniu įvardijamas būtent Paklausos mažinimas.
Palaikome smulkiuosius, vietinius šalies gamintojus bei jų gaminamus produktus, kurie puoselėja tradicijas, tačiau vienodos sąlygos turi būti taikomos visiems, veikiantiems viename sektoriuje. Lietuvoje alkoholinių gėrimų rinka yra reguliuojama bei kontroliuojama ypač griežtai, tačiau nėra aišku, kaip, priėmus tokius ŽŪM siūlymus, būtų užtikrinti legaliai veikiančiam verslui svarbūs klausimai.
