Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Maras aukų nesirenka: naminių kiaulių gaištamumas – 100 proc.

11 297 ūkiai – tiek kiaulių augintojų šiemet jau patikrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai stebėdami biologinės saugos reikalavimų laikymąsi. Taisyklės ūkininkams būtinos, norint užkirsti afrikinio kiaulių maro (AKM) patekimą į gyvulių auginimo vietas.
Kiaulių ferma
Kiaulių ferma / Shutterstock

VMVT pareigūnai pabrėžia ne tik biosaugos svarbą, bet ir dalinasi informacija, kaip pastebėti ligos simptomus bei kalba apie paršelių pardavimo reikalavimus, kurių nesilaikymas gresia sankcijomis. O nusprendusiems atsisakyti kiaulių auginimo, pataria kreiptis kompensacijų.

Pirmųjų AKM protrūkių ūkiuose priežastys – biosaugos pažeidimai

VMVT ir Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centro ekspertų duomenimis, AKM į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl biologinio saugumo reikalavimų pažeidimų.

„Situacija Marijampolės ir Šakių rajonuose labai įtempta. Juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų. Marijampolėje patvirtinti jau 2 AKM protrūkiai, vienas jų – komerciniame ūkyje, kur laikytos 52 kiaulės. Šakių rajone kol kas užregistruotas 1 AKM protrūkis smulkiame ūkyje, tačiau tikrinant aplinkinius ūkius VMVT specialistai viename jų aptiko nelegaliai, nesilaikant biosaugos reikalavimų laikomas kiaules.

Svarbu pabrėžti, kad ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, buvo patikrinti dar šių metų gegužės mėnesį ir įspėti dėl biologinio saugumo priemonių taikymo. Deja, kiaulių laikytojai nesureagavo į perspėjimus, todėl dabar turime tokias pasekmes“, – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, buvo patikrinti dar šių metų gegužės mėnesį ir įspėti dėl biologinio saugumo priemonių taikymo.

AKM protrūkių tyrimo metu specialistai išsiaiškino, kad abiejuose smulkiuose ūkiuose kiaulės pašarui gavo šviežiai nupjautos žolės ir maisto atliekų. Vieno iš ūkių savininkai dažnai lankėsi aplinkiniuose miškuose, kuriuose rinko sraiges. Taip pat abiejų ūkių šeimininkai įeidami į tvartą nereguliariai ir netinkamai naudojosi dezinfekciniais kilimėliais, neužpildydavo jų dezinfekcinėmis medžiagomis, ne visuomet pasikeisdavo darbužius ir avalynę, kiaules laikė drauge su kitais, iš ganyklų parvestais ūkiniais gyvuliais. Visa tai sudaro didelę riziką AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietas.

„Kiekvienas AKM atvejis kiaulių ūkyje iššaukia neigiamas pasekmes ne tik patiems ūkiams, kuriuose liga nustatyta, bet ir visam šalies ūkiui. Kiekvienas maro židinys – tai ribojimai eksportui, ribojimai prekybai gyvuliais ir mėsos produktais. Vadinasi – nuostolius patiria aplink židinį kiaules auginantys ūkiai, skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės. Visi turi suvokti, kad aplaidžiai į biosaugą ūkyje žiūrintys ir elementarias atsargumo taisykles ignoruojantys kiaulių laikytojai savo veiksmais sukelia didelį pavojų savo kaimynams, aplinkiniams ūkiams ir įmonėms“, - sako D. Remeika.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių ūkyje gali kilti AKM protrūkis:

  • kiaulių šėrimas šviežia žole,
  • lankymasis miškuose renkant sraiges, uogas, grybus, medžiojant ir kt.
  • kitų gyvūnų laikymas kartu su kiaulėmis toje pačioje patalpoje,
  • kiaulių šėrimas termiškai neapdorotomis maistinėmis atliekomis.

Norintys apsaugoti savo ūkį, kiaulių laikytojai turi įsidėmėti šiuos rizikos veiksnius ir griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų:

  • keisti avalynę ir darbinius drabužius,
  • švariai nusiplauti rankas prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas.

Pastebėjus AKM simptomus, raginama nedelsti

Tačiau jei biosaugos reikalavimų nebuvo laikomasi tinkamai ir kiaulės užsikrėtė, kaip tai pastebėti? VMVT Vyriausioji veterinarijos gydytoja vardija AKM simptomus.

„Kiaulės ima karščiuoti, nustatoma 40,5–42 laipsnių temperatūra. Po 48–72 valandų kraujyje sumažėja baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų bei trombocitų – kraujo plokštelių. Baltosioms kiaulėms parausta oda apie ausis, uodegą, galūnes, pilvą ir krūtinę. Per 24–48 valandas iki mirties atsiranda anoreksija, odos ir gleivinių pamėlynavimas, sutrinka koordinacija. Taip pat gyvūnams padidėja pulsas, kvėpavimo dažnis, pasireiškia vėmimas, viduriavimas, kartais – su krauju. Užsikrėtus, mirtis dažniausiai ištinka po 6–13 dienų, tačiau gali ir po 20. Maras paršavedėms gali sukelti abortus, o naminių kiaulių gaišimas siekia 100 proc.“, – AKM pasekmes vardina pašnekovė.

Įtarus, kad gyvuliai serga, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus.

G. Juozėnienė perspėja ūkininkus – įtarus, kad gyvuliai serga, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus.

Taip pat visą parą galima skambinti nemokamu telefonu 8 800 40 403.

„Vakcinos ir vaistų nuo maro nėra. Todėl biosauga tiesiog būtina. O ūkininkams, atsisakiusiems auginti kiaules, siūlomos kompensacijos“, – apie išeitį kalba VMVT pareigūnė.

Nesilaikantiems taisyklių, kiaules gali tekti skersti

Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišintą kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę kiaulininkystės ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui. Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje.

Tačiau jei kiaulių auginimo neatsisakoma, užsiima gyvulių prekyba, taisyklių taip pat privalu laikytis. Paršeliai turi būti paženklinti į vieną ausį segamu įsagu su bandos numeriu. Gyvulius įsigyjantis asmuo iš pardavėjo turi gauti gyvūnų sveikatos būklę patvirtinantį veterinarijos pažymėjimą, išduodamą tokį įvertinimą atlikusio veterinarijos gydytojo. Kiaules parduodantysis turi užpildyti ir paršelių pirkėjui pateikti GŽ-2 formą bei Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį. Duomenys apie išvežimą iš ūkio ir atvežimą į jį turi būti užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre per 7 kalendorines dienas po sandorio.

„Minėta, kad visi kiaulių laikytojai kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pirmąjį mėnesį Ūkinių gyvūnų registre privalo registruoti laikomų gyvūnų skaičių. Tai padaryti, jei turi suteiktą prieigą prie registro, gali ir pats kiaulių laikytojas, tokią paslaugą gali suteikti ir privatus veterinarijos gydytojas arba VMVT specialistai.

Ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimai gali užtraukti sankcijas. Griežčiausių gali sulaukti vengiantys prievolės deklaruoti laikomas kiaules ir įsigiję jas be veterinarijos pažymėjimo. Įvertinus riziką tokiam kiaulių laikytojui gali būti nurodyta kiaules savo lėšomis ištirti dėl AKM ir, gavus rezultatus, kiaules paskersti arba nugaišinti“, – perspėja G. Juozėnienė.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?