Mineralinės ir biologinės trąšos – ne konkurentės, o sąjungininkės

Pasaulio mineralinių trąšų rinka šiemet turėtų pasiekti 150 mlrd. eurų vertę. 4 proc. metinį vartojimo augimą daugiausia lems besivystantys Azijos regionai, o Europoje vartojimas gali ne tik stabilizuotis, bet ir mažėti. Pagrindinė priežastis – chemines trąšas vis labiau riboja Europos Sąjungos ir atskirų šalių narių iniciatyvos.
Žemės ūkis
Žemės ūkis / Shutterstock nuotr.

Biologiniu trąšų rinka auga gerokai sparčiau – daugiau nei 10 procentų per metus. Šios rinkos augimas siejamas su didėjančia ekologiškų produktų paklausa, aplinkosauginėmis gairėmis bei paprastesnių naudoti biotrąšų atsiradimu. Nors iš pirmo žvilgsnio cheminės ir biologinės trąšos atrodo kaip bokso ringe besivaržančios priešininkės, galiausiai jos gali tapti puikiomis sąjungininkėmis. Šią partnerystę turėtų pasitelkti ir ūkininkai.

Tad ką gi rinktis – greitai augalų įsisavinamas chemines trąšas ar ilgalaikio poveikio biologinius produktus?

Geriausiai derinti abu aspektus: greitį ir naudą.

Geriausiai derinti abu aspektus: greitį ir naudą. Didžiausi įprastų cheminių trąšų privalumai – santykinai lengvas transportavimas, naudojimas ir greitas įsisavinimas (ypač azoto junginių). Pagrindinis trūkumas – dalis, ypač esant nepalankioms klimato sąlygoms, išplaunama į gruntinius vandenis arba išgaruoja į atmosferą. Taigi dalis trąšų prarandama, o augalą pasiekia mažiau maistingųjų medžiagų. Be to, intensyviai naudojant mineralines trąšas, kinta dirvožemio elementų balansas, transformuojasi dirvos mikroorganizmų sudėtis. Dėl šių priežasčių mineralinės trąšos nėra naudojamos efektyviausiai.

Shutterstock nuotr./IŽemės ūkis
Shutterstock nuotr./IŽemės ūkis

„Norint padidinti trąšų efektyvumą būtina gerinti ir dirvožemio kokybę, ir mikrobiologinį aktyvumą. Kuo didesnis biologinis dirvožemio aktyvumas, tuo augalai atsparesni aplinkai, geresnis dirvožemio oro ir vandens režimas, sparčiau vystosi augalų šaknys, lengviau įsisavinamos cheminės trąšos. Taip prarandama mažiau veikliųjų medžiagų. Dalis jų įjungiama į organinius junginius ir palaipsniui išskiriama į rizosferą (artimiausią jaunas augalo šaknis supantį dirvožemio sluoksnį), užtikrinant tolygią maistinių medžiagų tiekimą augalui“, – paaiškina „Nando“ Inovacijų vadovas Jonas Ignatavičiaus.

Siekiant padidinti dirvožemio biologinį aktyvumą, be tradicinių organinių trąšų, tokių kaip srutos, humusas, sapropelis ar augalų liekanos, įterpimo į dirvožemį, pastaruoju metu sparčiai didėja pramoniniu būdu pagamintų biologinių preparatų naudojimas. Biologinių trąšų rinkoje galima rasti labai skirtingos sudėties produktų, pradedant ekstraktais ir baigiant mikroorganizmų koncentratais.

Bendra visų šių preparatų paskirtis ta pati – atkurti dirvožemio derlingumą, išspręsti medžiagų apykaitos sutrikimus, suaktyvinti biologinį aktyvumą, slopinti patogeninių mikroorganizmų augimą.

Pagrindiniai tokių preparatų privalumai akivaizdūs: geresnė dirvožemio kokybė, didesnis derlius ir jo kokybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis