Pagal ketvirtadienį ministerijos parengtą projektą, esant įtarimui NŽT galėtų tikrinti, ar žemės ūkio paskirties žemė buvo perleista nepažeidžiant įstatymų. Tarnyba taip pat turėtų teisę iš institucijų, juridinių ir fizinių asmenų reikalauti su tikrinimu susijusių dokumentų ar informacijos.
Nustačiusi pažeidimų dėl didžiausio įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto, NŽT jos valdytojui galėtų siūlyti žemę, įgytą nesilaikant įstatymų, parduoti valstybei. Jei žemės valdytojas su tokiu sprendimu nesutiktų, Tarnyba, argumentuodama viešuoju interesu, kreiptųsi į teismą.
Gyvulininkyste užsiimantis asmuo, kuris žemę įsigijo naudodamasis žemės ploto ribojimo išimtimi, norėdamas perleisti žemės ūkio paskirties žemę tretiesiems asmenims, ministerijos siūlymu, privalėtų apie tai informuoti NŽT.
Tarnybai asmuo turėtų pranešti ir apie sutartinių gyvulių skaičiaus per paskutinius 3 metus sumažėjimą (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių).
NŽT sulaukusi asmens pranešimo apie minėtas aplinkybes arba jas nustačiusi pati, žemės plotą, įsigytą gyvulininkystei plėtoti ir viršijantį 500 hektarų ploto ribą, siūlytų parduoti valstybei. Jei asmuo atsisakytų, Tarnyba reikštų ieškinį teismui.
„Naujomis nuostatomis laukiama teigiamų rezultatų – pašalintas netikrumas dėl galimai neskaidriai ar pažeidžiant tuo metu galiojusias nuostatas sudarytų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių“, – įstatymo pakeitimus aiškinamajame rašte argumentuoja Žemės ūkio ministerija.
Kad ministerijos siūlymai įsigaliotų, jiems turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Iki šių metų pradžios už Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsakė pats žemės valdytojas. Nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos dėl leidimo asmeniui įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (tiesiogiai ir ne) sprendžia NŽT.
Sausį 15min rašė apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausantį „Agrokoncerną“, kuris, apeidamas įstatymus, naudojosi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. Tuomet R.Karbauskis aiškino, kad „įstatymų nebuvo bandoma apeiti, nes įstatymų buvo laikomasi“.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad NŽT jau anksčiau turėjo turėti galimybes taikyti sankcijas už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pažeidimus.
„Šiemet pakeistas įstatymas ir numatyta. Mano galva, tą nuo pradžių turėjo daryti Nacionalinė žemės tarnyba, nes ji disponuoja visa valstybine žeme ir šita tarnyba privalėjo užtikrinti, kad įstatymas būtų „gyvas“ ir turėtų įrankius ir galimybes taikyti sankcijas už pažeidimus“, – dėstė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat yra raginusi Žemės ūkio ministeriją imtis priemonių įgyvendinti įstatymo nuostatas, kad įmonė negalėtų valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės.