Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad situacija keisis.
Pasak N.Kupstaičio, Valstybinių miškų urėdija iš Nacionalinės žemės tarnybos laisvų žemės plotų įveisti miškams gauna vis mažiau, nors urėdijai yra papildomas finansavimas privačiai žemei įsigyti ir ją apsodinti mišku. Anot jo, lėšų dabar numatyta daugiau nei ankstesniais metais. Dar daugiau jų planuojama 2023-iaisias ir vėliau.
„Šiai dienai likę tik keli šimtai hektarų (valstybinės žemės – BNS), kuriuos ateinančiais metais dar bus galima užsodinti“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos atstovas.
„Išlieka nepakankamas finansavimas privačioje žemėje miškui įveisti. Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai keturis kartus yra sumažintas miškų priemonėms, visų pirma naujų miškų įveisimui“, – aiškino N.Kupstaitis.
Jis taip pat sakė, kad Lietuvoje yra vietos, kur būtų galima įveisti miškus, tačiau ji kol kas priklauso žemės ūkio sektoriui.
„Įgyvendinti miškingumo didinimo tikslus būtų lengviau, jeigu būtų atlaikyta konkurencija su žemės ūkiu“, – sakė N.Kupstaitis.
N.Kupstaičio teigimu, tikimasi inventorizuoti apie 20 tūkst. savaiminių sodinukų plotus ir juose rasti apie 3 tūkst. ha miškų plotų, kurie būtų įtraukti šį miško kadastrą.
Aplinkos ministras žada netrukus į Seimą atnešti pataisas, leisiančias Lietuvoje steigti privačias saugomas teritorijas.
S.Gentvilo teigimu, šiemet Miškų urėdija įveisė 780 ha miško – dukart daugiau nei pernai.
