Ministerija pranešė parengusi tai numatomas Miško kirtimo taisyklių pataisas.
Siūloma, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų metu būtų paliekami visų grupių miškuose. Būtų privaloma palikti iki 5 proc. biržės dydžio nepažeistas brandžių medžių biogrupes ir visus labai didelio skersmens medžius „senolius“.
Siūloma atsisakyti privalomų plynųjų sanitarinių kirtimų retuose medynuose, o norint vykdyti kirtimą pažeisti medžiai juose turi sudaryti bent 10 proc. medžių. Tuo metu ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose siūloma leisti plynuosius sanitarinius kirtimus tik žuvusiuose medynuose.
Kertant rekreacinius ir saugomų teritorijų mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų.
Miško kirtimų taisyklės būtų papildytos reikalavimu, kad kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis kaip 0,4 medyno skalsumas, turėtų būti pradėtas miško atkūrimas.
Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija.
Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lapkritį Aplinkos ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti.
Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.