Tiesa, anot ministro, įgyvendinti visų keliamų reikalavimų tikrai nepavyks. Tam reikėtų bent 400 mln. eurų, o tokių pinigų ministerija neturi. Vis dėlto B.Markauskas pažadėjo jau artimiausią savaitę sudaryti darbo grupę ir pasirinkti prioritetines problemų sritis, kurioms bus skiriamas visas dėmesys.
„Manau, per artimiausią mėnesį tam tikrus darbus pavyks padaryti. Tiesa, jau prieš porą metų esu sakęs, kad geriausi ūkininkavimo laikai – praeityje. Žemdirbiams kasmet tampa vis sunkiau dėl gamtos sąlygų, keliamų gamtosauginių reikalavimų, darbo jėgos kainų didėjimo, išaugusių kaštų, mokesčių didinimo ir kitų veiksnių. Bet turime su tuo taikytis“, – sakė ministras.
Tiesa, jis patarė viską piešti ne vien niūriomis spalvomis. Anot jo, ne viskas taip blogai, kaip bandoma pateikti. Pavyzdžiui, pernai žemės ūkio produkcijos supirkta daug daugiau, nei ankstesniais metais.
B.Markausko teigimu, suvažiavimas – ne ta vieta, kur reikėtų spręsti įvairias problemas. Anot jo, tiek jo, tiek kitų ministerijos darbuotojų durys visada atviros, o ir patys specialistai visada yra pasirengę išklausyti žemdirbius, padėti jiems, dirbti išvien. Jis kaip pavyzdį pateikė bendradarbiavimą su nenašių žemių asociacijos nariais sprendžiant naujojo nenašių žemių žemėlapio klausimus.
Anot ministro, jam gyvenime dar nebuvo tekę tiek daug dėmesio skirti vienos problemos sprendimui. Vis dėlto B.Markauskas tikino manantis, jog po ilgų derybų pavyko rasti įmanomus kompromisus. Nors ir liko dalis ūkininkų nepatenkintų naujojo žemėlapio modeliu, tačiau jį keisti buvo būtina. Priešingu atveju, nebūtų buvę lėšų apskritai už ką mokėti kompensacijų šiose vietovėse dirbantiems žemdirbiams. Be to, žemėlapį jau buvo būtina pristatyti Europos Komisijai, kadangi kartu buvo pristatytas ir visas Kaimo plėtros programos pakeitimų paketas.
„Manau, jog svarbiausia dabartiniams ūkininkams – produkcijos kainos. Jokios subsidijos ar paramos to nepakeis. Taip, visa tai taip pat svarbu, tačiau kiekvienas žemdirbys nori gauti gerą pieno, mėsos ar grūdų kainą“, – teigė ministras.
Jis pripažino, kad prieš užimdamas dabartines pareigas įsivaizdavo, jog viskas vyks daug greičiau, nei yra iš tikrųjų. Be to, viskas būtų daug lengviau, jei problemų sprendimams būtų pakankamai pinigų. Tiesa, kai ką pavyksta spręsti ir nenaudojant finansinių resursų. Kaip pavyzdį B.Markauskas pateikė žurnalų bei įvairių dokumentų pildymo mažinimą. Iki šiol ekologinio augalininkystės bei gyvulininkystės ūkio savininkas, kuris pats gamina ir parduoda produkciją, turėdavo pildyti net 33 žurnalus su maždaug 700 skilčių. Nuo šiol iš panašaus ūkio savininko bus reikalaujama užpildyti tik 13 žurnalų maždaug su 150 skilčių.
Ministras dar kartą atkreipė dėmesį ir į kooperacijos svarbą, įvardydamas ją žemės ūkio ateitimi. Nemažai dėmesio jo kalboje buvo skirta ir Žemės ūkio rūmų temai. Jis tikino, kad niekas nesitikėjo, kad rūmus ištiks dabartinė padėtis. Jis pripažino, kad turi būti keičiamas Žemės ūkio rūmų įstatymas, statutas, turi būti ieškomi sprendimai, pagal kuriuos rūmai atstovautų visus Lietuvos ūkininkus bei kaimo žmones.
Dabar Žemės ūkio rūmų veikla vertinama prieštaringai, tarp ūkininkų šiuo klausimu yra didžiulis susiskaldymas. Vis dėlto ministras prašė žemdirbių, kad ir kas būtų išrinktas šios įstaigos pirmininku, suteikti jam šansą savo darbais įrodyti gerus siekius, sėsti su juo prie bendro derybų stalo ir surasti geriausius sprendimus visiems šalies ūkininkams.
