„Realiai pokyčių didelių nėra, tuo labiau, kad perdirbimo įmonės pasirašė susitarimą, kad jos taikys tas pačias nuostatas, kurios buvo iki šiol, o pasikeitimų jokių nebus“, – BNS sakė ministras.
Konstitucinis Teismas (KT) vasarį paskelbė, kad 2015 metų birželį Seime įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, todėl prieštarauja Konstitucijai. KT taip pat patvirtino, jog paties įstatymo turinys Konstitucijai neprieštarauja. KT nutarimas įsigalioja nuo liepos 1 dienos, todėl Seimui nespėjus ištaisyti pažeidimų, įstatymo 2015-ųjų birželio redakcija nustoja galioti.
A.Palionis teigia nežinantis, kodėl įstatymo priimti nepavyko.
„Teisybę pasakius, nelabai pats supratau, kodėl nepavyko. (...) Seimo valdyba gegužės 12 susisgribo, kad nieko nėra padaryta, įpareigojo Vyriausybę, o ji – ministeriją. Ministerija parengė, bet derinimo mechanizmas, viešojoje erdvėje patalpinimas ir laukimas pastabų užėmė laiko“, – aiškino A.Palionis.
Pieno įstatymas buvo pakeistas ir papildytas 2015 metų gruodį 2018-ųjų gegužę, todėl tuo metu priimti pakeitimai lieka galioti. Ministerijos teigimu, po liepos 1 dienos lieka draudimai vienašališkai nutraukti ar pakeisti pieno pirkimo–pardavimo sutartį apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai, be to, draudžiama nepagrįstai mažinti kainą, taikyti skirtingas kainas pardavėjams iš tų pačių grupių.
Šiuo metu pieną parduodantiems ūkininkams mokama kaina priklauso nuo jų parduodamo kiekio, tačiau A.Palionis tikisi, jog rudens sesijoje Seimas pakeis šią nuostatą.
„Tai kėlė daug diskusijų, nes ar 100 litrų ar 1 tona, pienas yra toks pats, tai kodėl turi būti kainos skirtumas? Darbo grupėje apsisprendėme (skirstyti – BNS) pagal pristatymo būdus – ar pienas paimamas iš pieno ūkio, ar per supirkimo punktą parduodamas, ar išvis pristatomas į perdirbimo įmonę. Pagal tai būtų kaina, neišskiriant, ar tai 100 litrų ar 10 tonų. O pieno kokybė, riebalai, baltymai nuspręstų nuo visos kainos 20 procentų. Tokie buvo sprendimai, bet manau, kad rudens sesijoje pratęsime ir Seimas priims“, – sakė A.Palionis.
Pieno taryba gegužės pabaigoje teigė nepritarianti Žemės ūkio ministerijos siūlymams, kurie esą varžo galimybę laisvai derėtis.
Po liepos 1 dienos taip pat lieka nuostata, jei žaliavinio pieno pirkėjas mažina kainą daugiau negu 3 proc. punktais, jis privalo gauti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros leidimą. A.Palionis pripažįsta, kad ši nuostata realiai neveikia.
„(Įstatyme – BNS) kalba yra tik apie bazinę kainą, ir niekas niekada to agentūros leidimo neprašė, nes bazinė kaina šiuo metu sudaro maždaug nuo 50 iki 60 proc. visos pieno supirkimo kainos. Perdirbėjams net nereikėdavo tos bazinės kainos mažinti, užtekdavo priedų žirklių, kurios sudarydavo nuo 40 iki 45 proc. Įstatymas buvo, bet nuo širdies pasakius, realiai neveikė tos nuostatos, dėl to buvo ir darbo grupėje principas apriboti priedus, juos reglamentuoti, kad negalėtų prisigalvoti tų priedų visokių, ir kad jie sudarytų ne daugiau kaip 20 proc. kainos“, – tvirtino ministras.
Dėl pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo nuostatų kurį laiką kyla diskusijos. Pieno taryba gegužės pabaigoje teigė nepritarianti Žemės ūkio ministerijos siūlymams, kurie esą varžo galimybę laisvai derėtis.
Pieno tarybos pirmininko, Vilkyškių pieninės vadovo Gintaro Bertašiaus teigimu, nuostata žalią pieną parduodančius asmenis skirstyti į grupes, pagal tai nustatant vienodą supirkimo kainą, pažeidžia ūkinės veiklos laisvę bei vartotojų interesus, o siūlomas reikalavimas pagrįsti supirkimo kainos mažinimą riboja galimybes laisvai derėtis.
Seimo kaimo reikalų komitetas praėjusią savaitę nusprendė prašyti Vyriausybės išvados dėl Pieno įstatymo pakeitimų.
