Miškininkas, pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemone „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Gautas lėšas panaudojo miškams ir žemei įsigyti, jaunuolynams ugdyti, miškui rekonstruoti. Dar tris projektus įgyvendino pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Jų įgyvendinimo metu iš viso mišku apželdino apie 50,3 ha.
Mišką paveldėjo iš giminių
Kazimieras Šiaulys savo mišką, kuris dabar siekia 1200 ha, paveldėjo iš giminių ir jau 20 metų jį augina, stebi ir mokosi. „Miške aš įžvelgiu labai daug paralelių su gyvenimu – konkurencija, kova už išlikimą. Viena prie kitos gali augti skirtingos medžių veislės: vienos išplečia lają, trečios tūno po laja, o kai kurios išvis nepakenčia kaimynystės. Jų charakteriai – visai kaip žmonių. Todėl pažinęs mišką, gali geriau suprasti ir žmones“, – šypsosi K. Šiaulys.
Kaip pasodinus vynuoges, vyno skonis išryškėja tik po kelių metų, taip ir pasodinus mišką, jį retinant, puoselėjant, rezultatas pasimato tik po kelių dešimtmečių.
Daugirdiškių kaime dirbantis miškininkas savo profesiją galėtų prilyginti vyndario darbui. Kaip pasodinus vynuoges, vyno skonis išryškėja tik po kelių metų, taip ir pasodinus mišką, jį retinant, puoselėjant, rezultatas pasimato tik po kelių dešimtmečių.
Parama padėjo pasiekti konkurencinį pranašumą
K. Šiaulys pasakoja, kad miško raidoje yra keli svarbiausi etapai. Pirmasis – jauno, 6-20 metų amžiaus miško auginimas. „Jaunuolyną reikia prižiūrėti kaip vaiką. Juk nuo pirmų dienų svarbu ugdyti ir rūpintis vaiko sveikata. Lygiai taip pat ir su mišku – jeigu norime užauginti brandų, našų ir patvarų mišką, labai daug dėmesio reikia skirti jaunuolynui. Jei miško savininkas kažką bus padaręs blogai, miškas jam tai pasakys po keliolikos metų“, – sako jis.
Miškui sulaukus 20 metų, svarbūs einamieji kirtimo darbai. Jeigu miškas per tankus, jeigu atsiranda nereikalingų krūmų ir medžių, juos reikia šalinti, nes miškininko tikslas – didinti medžių skersmenį. Plynas kirtimas galimas po 60-ties ar net 100-to metų, priklausomai nuo medžio rušies.
K. Šiaulys pasakoja, kad darbai miške ypač imlūs finansams, nes kol augini jaunuolyną, naikini žolinę augmeniją, negauni jokių pajamų.
K. Šiaulys pasakoja, kad darbai miške ypač imlūs finansams, nes kol augini jaunuolyną, naikini žolinę augmeniją, negauni jokių pajamų. „Kai atsodini mišką, 20 metų turi jį glostyti, kaip aš sakau, šukuoti, negaudamas jokių pajamų, tad finansinė parama yra labai reikalinga“, – tvirtina K. Šiaulys.
Anot K. Šiaulio, parama padėjo pasiekti konkurencinį pranašumą rinkoje, leido įsigyti naujas technologijas ir gamybos priemones.
Mišką prižiūrėti reikia nuolat
Kazimieras pasakoja, kad žmogus, norėdamas gerai pažinti mišką, jame turėtų lankytis bent kartą per savaitę ir stebėti miško raidą bei vystymąsi.
Kazimieras pasakoja, kad žmogus, norėdamas gerai pažinti mišką, jame turėtų lankytis bent kartą per savaitę ir stebėti miško raidą bei vystymąsi.
„Miško savininkas turi elgtis labai atsargiai. Ypatingai su jaunu mišku. Jeigu tu, sakykime, būdamas tėvas, netyčia dėl nežinojimo nuskriausi savo vaiką, jis galės tau pasakyti, parodyti, kad jam skauda, kad taip nesielgtum. Miškas šito pasakyti negali. Todėl žmogus, kuris prižiūri mišką, turi būti ir išsilavinęs, ir labai atidus“, – pasakoja K. Šiaulys.
Miškininkai aktyviai naudojasi parama
Per visą paramos teikimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ patvirtinta 263 paraiškos, miškininkams jau išmokėta beveik 15 mln. eurų paramos. Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ patvirtinta daugiau kaip 2500 paraiškų, paramos gavėjams išmokėta per 57,5 mln. eurų.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones – www.nma.lt, zum.lrv.lt.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros.
