Eksportuos mažiau
Pernai grūdų derlius buvo rekordinis per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Iš viso prikulta beveik 4,7 mln. tonų grūdų. Statistikos departamento duomenimis, rekordiniam grūdų derliui įtakos turėjo trečdaliu padidėjęs grūdų derlingumas ir 8 proc. didesni pasėlių plotai.
Jei mokėsime jų kainomis, mums tokia žemė neatsipirks. Ir neaišku, ką jie vėliau darys su ta žeme – galbūt ją duos dirbti saviems, o mes stosime į darbo biržą“, – kalba ūkininkas.
Šįmet tikimasi maždaug 8 proc. mažesnio grūdų derliaus, tačiau jis vis tiek turėtų būti didesnis nei vidutinis – Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad grūdų derlius gali siekti 4,3 mln. tonų.
Tūkstantį hektarų grūdų auginantis H.Bertašiūnas, kuriam nuo kitos savaitės reikės nuimti ne tik rapsus, bet ir kviečius, aiškina, šiemet turėsime mažiau aukščiausios rūšies grūdų: „Grūdas prastesnės kokybės, nes kai grūdai brendo, buvo labai karšta. Jie šiemet bus mažesni, žemesnė turėtų būti ir jų maistingumo klasė.“
Prastesnės kokybės grūdai tenka pašarams, geresnės – daugiausiai eksportui. Lietuva vidutiniškai eksportuoja kiek mažiau nei pusę užauginamų grūdų. Pernai grūdų eksportuota už maždaug 1,5 mlrd. litų.
Šįmet eksportuoti už tokią pat sumą nepavyks ne tik dėl to, kad grūdų bus mažiau ar jų kokybė bus žemesnė, tačiau ir dėl kritusių grūdų kainų, kurias lėmė geri derliai pagrindinėse grūdus eksportuojančių valstybių rinkose. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad grūdų gamyba šiemet, lyginant su pernai, padidės 7 proc. ir pasieks rekordines 2,48 tonas.
Tai, kad šįmet tikimasi gero derliaus užsienyje, patvirtina ir H.Bertašiūnas – pernai skundęsi menku derliumi jo giminės Ukrainoje šiemet džiūgauja.
Trūksta saulės
„Pernai gana aukštą grūdų kainų lygį lėmė blogi derliai didžiosiose grūdų rinkose – JAV, Rusijoje, Ukrainoje ir Vakarų Europos šalyse, – aiškina žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius. – Blogam derliui įtakos turėjo gamtos veiksniai. Pavyzdžiui, JAV grūdų augintojams trukdė sausra, o šįmet derliai normalūs, todėl ir kainos sumažėjo.“
Pasak jo, ankstyvą pavasarį po užsitęsusios žiemos Lietuvoje derliaus lūkesčiai buvo pesimistiniai, o dabar, pasirodžius pirmajam rapsų derliui, matyti, kad jis bus geras ir netgi panašus į praėjusiųjų metų.
V.Bagavičius taip pat abejoja dėl grūdų kokybės: jau kuliami rapsai ūkininkus džiugina, tačiau dėl kviečių nuotaikos prastesnės.
„Yra nuogąstavimų, kad kviečių kokybė gali būti ne pati aukščiausia, nes vienu metu buvo karšta ir sausa, o dabar, kai reikia saulės, jos nėra. Dar sunku sakyti, bet aukščiausios kokybės gūdų daug būti neturėtų“ , – prognozuoja V.Bagavičius.
Išnaudos kviečių potencialą
Lietuvoje vidaus rinkoje kasmet sunaudojama maždaug 800 tūkst. tonų kviečių. Tai – mažiau nei trečdalis visų užauginamų kviečių (2,5 mln. tonų), likusi dalis eksportuojama. Lietuva pirmauja Europoje pagal grūdų suvartojimo vidaus rinkoje ir eksportui tenkančios dalies santykį.
Didžiausia kviečių perdirbėjai Lietuvoje yra krakmolo gaminimu užsiimanti bendrovė „Amilina“. Ji sparčiai plečiasi: pernai įmonė eskortavo krakmolo, pagaminto iš maždaug 240 tūkst. tonų kviečių, šįmet ketinama sunaudoti daugiau nei 300 tūkst., o po metų pasiekti ir beveik pusę milijono. 98 proc. pagaminto krakmolo „Amilina“ eksportuoja į 55 pasaulio valstybes.
„Lietuva turi daug konkurencingos žaliavos, tai matydami ir mes turime atitinkamų ambicijų. Investuojame į fabriką. Jame gaminsime gliukozės ir kitus sirupus, kurie daugiausiai pardavinėjami maisto pramonėje“, – sako „Amilinos“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas.
„Amilinos“ vadovas tiki, kad šie metai kviečių derliumi gali būti antri geriausi Lietuvos istorijoje. M.Gedvilo negąsdina ir kritusios pasaulinės kviečių kainos.
„Mes uždirbame iš perdirbimo maržos, kuri yra stabili. Jei nukrito kviečių kaina, ji krito ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje. Vadinasi, Prancūzijoje mūsų konkurentai taip perka pigesnius kviečius, pigina produkciją. Jiems mažinant krakmolo kainą, tą patį turime daryti ir mes“, – aiškina M.Gedvilas.
Asmeninio archyvo nuotr. /Mindaugas Gedvilas |
Jis, priešingai nei kiti pašnekovai, tikisi kad šiemet kviečių kokybė bus geresnė nei pernai.
„Tačiau kalbos apie kokybę – būrimas iš kavos tirščių. Reikia palaukti, kol bus nuimta bent penktadalis kviečių derliaus“, – paklaustas, kodėl taip skiriasi ūkininkų ir verslininkų prognozės dėl būsimo derliaus kokybės, sako M.Gedvilas.
Auginti grūdus – pelningiau ir paprasčiau
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys aiškina, kad ūkininkų nerimas dėl pesimistinio derliaus ir blogos prognozės – įprastas: „Ir pernai ūkininkai sakė, kad derlius bus smulkus, bet jo buvo visokio. Be to, mums reikia ne tik kokybiškų grūdų, bet ir pašarinių.“
Paklaustas apie būsimas grūdų kainas jis, remdamasis dabartinėmis grūdų kainomis biržose, skaičiuoja, kad šio derliaus grūdai turėtų kainuoti 15 proc. mažiau nei pernai. Šiuo metu aukščiausios kokybės kviečių kaina viršija 600 litų, tačiau dar pardavinėjai ankstesnio derliaus kviečiai. Naujo derliaus kviečių kaina būna didesnė.
Pernai dėl gero derliaus padidėjo ir grūdų ūkių pelningumas: investicinė grąža ir iš vieno ūkio siekė 20–25 proc. Tačiau, pasak A.Gapšio, grūdus ūkininkus auginti skatina ne tik investicinė grąža – grūdų ūkis, lyginant, pavyzdžiui, su galvininkyste, gerokai paprasčiau prižiūrimas.
„Esmė ne pelne. Visi nori auginti grūdus, o ne melžti karves, nes su galvijais ir gyvuliais reikia pastovaus darbo. O jei pasėjame javus, juos turime prižiūrėti, bet javų priežiūrai reikia skirti gerokai mažiau laiko“, – kalba A.Gapšys.
Ūkininkai užsieniečių bijo
Grūdus auginantiems mūsų šalies ūkininkams jau kuris laikas nerimą kelia tai, kad užsieniečiai mūsų šalyje superka žemes.
Nuo kitų metų gegužės baigiasi draudimas užsieniečiams Lietuvoje pirkti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ūkininkai tikina, kad tai nieko nepakeis – užsienio bendrovių pinigais finansuojamos Lietuvoje įregistruotos įmonės, H.Bertašiūno teigimu, „graibsto žemę iš rankų“, o vėliau tą pačią žemę ūkininkams nuomoja keletą kartų brangiau.
„Žemes perka neaiškios kilmės įmonės, vienas direktorius vadovauja 7 bendrovėms. Tai tęsiasi jau penkerius metus. Jie nuo Klaipėdos iki Biržų yra pasidalinę grupuotėmis ir šluoja žemes, nežiūri net, kas auga ant žemės. Jiems tik reikia žemės nuosavybės dokumentų“, – piktinasi H.Bertulis.
Pasak jo, Lietuvos ūkininkai su užsieniečiais konkuruoti negali – ūkininkai nori pirkti nuomojamą žemę, tačiau užsieniečiai už ją savininkams moka daugiau – po 15 tūkst. litų už hektarą, o ūkininkai išgali mokėti dešimt.
„Vien tik mūsų rajone jie perka žemės už milijonus litų. Jei mokėsime jų kainomis, mums tokia žemė neatsipirks. Ir neaišku, ką jie vėliau darys su ta žeme – galbūt ją duos dirbti saviems, o mes stosime į darbo biržą“, – kalba ūkininkas.
V.Bagavičius sako, kad ūkininkų baimė perdėta, o užsieniečių įtaką žemės kainų kilimui nesanti tokia didelė.
„Kas bus žemės savininkas, didelės įtakos nuomos kainai neturės. Iki šiol ūkininkai buvo įpratę mokėti žemą mokestį už žemės nuomą. Dabar patys jaučiame, kad ji didėja, bet tikrai ne dėl užsieniečių“, – kabėjo V.Bagavičius.
Pasak jo, tai, kad užsieniečiai perka žemę duoda teigiamų rezultatų – jie čia steigia bendroves, moka mokesčius, kuria darbo vietas ir į Lietuvą atneša pažangias ir naujas technologijas.