Kaip atskirti, kuri ant prekystalio ūkininkų turguje ar prekybos centre esanti daržovė ekologiška, o kuri – ne? Kokius standartus turi atitikti ūkis, kad jame užauginta produkcija iš tiesų būtų ekologiška? Ar tikrai kokybiška tik tai, kas ekologiška? Atsakymai apie tai – šiame straipsnyje.
Ekologiškas – nebūtinai augintas be trąšų
Natūralus ar ekologiškas? Atrodytų, kad šie du apibūdinimai reiškia tą patį. Tačiau taip nėra: kalbant apie ekologišką produkciją, tai reiškia du skirtingus dalykus. „Turbūt visi esame girdėję iš pardavėjų, kad jų užaugintos daržovės ir grūdai netręšti ir auginti natūraliai. Kartais nuskamba ir užtikrinimas „auginau ekologiškai“. Tačiau tai netiesa: nesvarbu, kad tu nieko nedėjai, bet tavo dirvožemis gali būti iš seniau užterštas chemikalais, tarša gali būti foninė, t.y. „ateiti“ iš kaimyno lauko, ir dėl to auginamos kultūros bus paveiktos ir tikrai nebe ekologiškos. Be to, kartais ekologiniuose ūkiuose naudojamos ekologinės trąšos, kiti ekologiški preparatai – be cheminių priedų, natūralios kilmės, kurie augalą pamaitina, kad jis būtų sveikas“, – niuansus atskleidė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.
Jo teigimu, svarbiausias dalykas, kuris liudija, kad ūkyje užauginta produkcija tikrai ekologiška, yra ūkiui išduotas sertifikatas. Šis dokumentas suteikiamas ūkiui po griežtos ne vienerius metus trunkančios nuolatinės priežiūros. Kontrolė tęsiama ir vėliau – ūkiui oficialiai jau tapus ekologiniu.
Lietuvoje tuo užsiima vienintelė įstaiga – ekologinius ūkius prižiūrinti VšĮ „Ekoagros“. Pagrindinė jos veiklos sritis yra ekologinės gamybos sertifikavimas pagal Europos Sąjungos ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
„VšĮ „Ekoagros“ kontroliuoja visą produkcijos ciklą – nuo grūdo, sėklos ar sodinuko iki vartotojo stalo“, – sakė S.Daniulis.
„Ekoagros“ kontroliuoja visą produkcijos ciklą – nuo grūdo, sėklos ar sodinuko iki vartotojo stalo.
2019 m. iš viso buvo sertifikuotas 2731 ekologinės gamybos ūkio subjektas. Iš šio skaičiaus sertifikuoti 2429 ūkio subjektai, užsiimantys pirmine gamyba, bendras sertifikuotas plotas sudarė 246631,68 ha.
„Šiuo metu ekologinis ūkininkavimas stabilizavosi ir jo plėtra yra sustojusi. Po spartaus augimo ir populiarėjimo 2004–2007 m. ūkių skaičius pradėjo mažėti, tačiau sertifikuotos žemės plotas pamažu augo ir toliau. Prasidėjus 2014–2020 m. finansavimui vėl žymiai padidėjo, tačiau periodui einant į pabaigą ūkių sertifikuojasi vis mažiau, nežymus ir ploto prieaugis“, – sakė „Ekoagros“ atstovė ryšiams su visuomene Irma Minskienė.
Per 2019 metus „Ekoagros“ sertifikavo ir 302 produktų tvarkymo (perdirbimas, prekyba, importas, eksportas), arba vadinamosios antrinės gamybos, ūkio subjektus. „Šis sektorius nuosekliai auga. „Ekoagros“ ekologiškų produktų tvarkybą pradėjo sertifikuoti 2002 m. Tada Lietuvoje buvo sertifikuota 17 įmonių. Po dešimtmečio, 2012-aisiais, sertifikuotos 102 įmonės. 2019 metais – jau 302. Pastaruosius kelerius metus daugėjo užsiimančių didmenine prekyba fasuotais ir paženklintais produktais, prekyba grūdais, nuotoline prekyba internetu, ekologiškų produktų importu“, – pasakojo pašnekovė.
Apibendrindama pastarųjų metų tendencijas ji sakė, kad ūkių šiek tiek mažėjo, bet ekologiškai dirbamos žemės plotai didėjo. Be to, nuolat auga tvarkyba, t.y. perdirbimas ir prekyba. Kiek ekologinių ūkių bus sertifikuota šiemet, paaiškės 2020-ųjų pabaigoje – gruodžio mėnesį.
Daugiausia ekologiškai auginama javų
Kokios ekologiškos produkcijos Lietuvoje daugiausia? Pirminėje ekologinėje gamyboje vyrauja augalininkystė, o didžiąją produkcijos dalį sudaro įvairūs javai.
Tačiau 2019 m. taip pat sertifikuotos ir kitos veiklos sritys: 27 ūkio subjektuose bitininkystės sritis (1161 bičių šeima), 19 ūkio subjektų laukinių augalų rinkimo sritis (rinkimo teritorijos plotas 33283,37 ha), 12 ūkio subjektų akvakultūros sritis (tvenkinių sertifikuotas plotas 4513,36 ha).
Lietuvoje ekologiškai auginami ir gyvuliai. „Per 2019 m. 1046 ūkio subjektuose buvo laikomi ir sertifikuojami gyvūnai. Daugiausia iš jų buvo galvijų (32 191), avių (23 111), melžiamų karvių (14 153), žindenių karvių (12 109), paukščių (10 156), elninių gyvūnų (1 042), ožkų (793), bulių, auginamų reprodukcijai (445), arklių (441) ir kiaulių (131).
Visas produkto kelias – kaip ant delno
Kam reikalinga ekologišką produkciją auginančių ūkių kontrolė? Pašnekovai teigia, jog pirmiausia dėl to, kad būtų kuo daugiau aiškumo vartotojui. Kalbant paprastai, sertifikuota ekologiška produkcija atskleidžia visą jo įsigyto produkto kelią: nuo ūkio iki jūsų lėkštės.
„Parduotuvėje nusipirkę grikių valgydami juos tikrai nejausite, kur ir kaip jie buvo užauginti. Dažnai nežinosite, ar jie užaugo Rusijos gilumoje, ar Kinijoje su visa Mendelejevo lentele (t.y. tręšiant juos įvairiausiais cheminiais preparatais – aut. past.). Viename maišelyje gali būti primaišyta ukrainietiškų, rusiškų ir dar neaišku iš kur atkeliavusių grikių – niekas nerašo jų kilmės, tik pakavimo vietą. Taigi, jūs tiesiog valgysite košę, galvodami, kad valgote lietuviškus grikius, nes jie supakuoti pas mus Lietuvoje, nors tai bus netiesa – kalbėjo S.Daniulis. – Jeigu jūs valgysite ekologiškos produkcijos ženklu pažymėtą grikių košę, nesunkiai galėsite atsekti ne tik grūdų kilmės šalį. Užklausus įmonę, kuri sertifikavo šituos grikius, galėsite sužinoti, kas juos augino, valė, kur ir kas sandėliavo, o kas atvežė į prekybos vietą. Vartotojas gauna kontroliuojamą produktą – sveiką ir be jokių priedų“.
LEŪA pirmininkas prisiminė atvejus, kada atsekti ekologiško produkto grandinę reikėjo radus cheminės taršos pėdsakų ir siekiant užkirsti tolimesnį plitimą. „Galiu užtikrinti, kad, norint, tikrai galima atsekti nuo parduotuvės lentynos iki lauko, kuriame ekologiškas produktas buvo auginamas. Taip galima nustatyti ir kur buvo užkratas“, – pasakojo pašnekovas.
Atsargiai – sukčiai
LEŪA pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie ūkiai ir įmonės linkę gudrauti – ant savo produktų ir gaminių jie klijuoja netikrus ženklus. Jie iš pirmo žvilgsnio yra labai panašūs į originalius ir sertifikuotus ekologiško maisto ženklus, todėl neįgudusiems vartotojams sunku atskirti. Juolab, kad taip juos už nosies vedžiojantys pardavėjai dažnai prekiauja iš tiesų kokybiška ir natūralia produkcija, tik ne ekologiška.
Kaip atpažinti, kad daržovė, vaisius, mėsos, pieno ar kitas produktas tikrai yra užaugintas ir pagamintas ekologiniame ūkyje ir gavęs tai patvirtinantį ženklinimą? Atsiminkite šiuos 3 svarbiausius dalykus:
- Kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ši produkcija griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama. Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti Europos Sąjungos ekologinės gamybos ženklu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių:
- Nacionaliniu ženklu „Ekologinis žemės ūkis“ ženklinami visi Lietuvos rinkai tiekiami supakuoti ar sufasuoti ekologinės gamybos reikalavimus atitinkantys ir „Ekoagros“ sertifikuoti ekologiški produktai.
- Dėmesį atkreipti reikėtų ir į prie ženklinimo esantį kodą: Lietuvoje ekologiška sertifikuota produkcija žymima kodu LT-EKO-001.
- Nefasuotus ir neženklintus produktus gali parduoti tik ūkininkai, pateikiantys ekologiškumą įrodantį dokumentą – sertifikatą.
Jeigu ant produkto yra ekologiško ūkio ženklelis, gali būti tikras – jame nėra jokios chemijos: dažiklių, priedų, trąšų. Šis maistas yra švarus.
Svarbiausi žingsniai, norintiems turėti eko ūkį
Ekologija – viena iš prioritetinių sričių, kurias skatina ir remia tiek Europos Sąjunga, tiek Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Parama kriterijus atitinkantiems eko ūkiams suteikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Šiemet paraiškos buvo priimamos balandžio-birželio mėnesiais. 2014–2020 metų KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ pagrindinis tikslas — atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, taip pat užkirsti kelią dirvožemio erozijai bei išsaugoti ir pagerinti jo kokybę. Taikant priemonę prisidedama skatinant kokybiškų maisto produktų gamybą ir vartotojų aprūpinimą išsaugant biologinę įvairovę.
Remiantis VĮ žemės VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. deklaruotas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188486,34 ha. 2015-2020 m. laikotarpiu pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėta paramos suma sudaro apie 187 mln. Eur.
Vis dėlto svajojantiems apie nuosavą eko ūkį reikėtų iš anksto žinoti, jog tai – ilgas procesas. Viskas prasideda nuo sutarties pasirašymo su kontroliuojančia įstaiga – „Ekoagros“. Reikia pabaigti ir specialius kursus. Juose ūkininkai susipažįsta su pagrindiniais reikalavimais, būtinais eko ūkių savininkams. Pirmaisiais veiklos metais ūkyje apsilankę „Ekoagros“ atstovaipatikrina tavo ūkį: jei užsiimama augalininkyste – patikrinami laukai, šiltnamiai, jei gyvulininkyste – tvartai ir kiti su šia veikla susiję dalykai.
„Ūkininkams pateikiamos rekomendacijos, ką daryti toliau. Pvz., detaliai nurodoma net kokią sėklą sėti, kur palikti apsaugines juostas ir panašūs dalykai“, – pasakojo ir pats eko ūkį turintis pašnekovas.
Antraisiais metais ūkyje taip pat sulaukiama „Ekoagros“ atstovų – jei pažeidimų nerandama, ūkininkui suteikiamas pažymėjimas, kad jis pradėjo ekologinį ūkininkavimą. Tiesa, kol kas ūkyje užauginta produkcija negali būti laikoma ekologiška.
„Pirmų metų produktas laikomas neekologišku, todėl ūkininkas jį gali parduoti tik kaip chemizuotą, o ne ekologiniame ūkyje užaugintą“, – pabrėžė S.Daniulis. Pasak jo, jeigu auginamos daržovės, vaisiai ar javai, antraisiais eko ūkio veiklos metais tavo produkcija vertinama kaip pereinamojo laikotarpio produktai. T.y., kad vaisiai, grūdai ar daržovės dar nėra ekologiški ir negali taip būti pristatomi vartotojams. Tiesa, grikius, žirnius ir kitas auginamas kultūras ūkininkas gali parduoti kaip pašarą gyvuliams.
Javus ir daržoves auginantis ūkis ekologiniu tampa tik trečiais veiklos metais. Vaisius ir uogas – tik ketvirtaisiais.
Javus ir daržoves auginantis ūkis ekologiniu tampa tik trečiais veiklos metais. „Laikoma, kad per tiek laiko dirvožemyje skyla nesunkieji cheminiai elementai ir augalai auga išsivaliusioje žemėje“, – priežastį įvardino pašnekovas. Tuo metu uogas ir vaisius auginantys ūkininkai eko ūkio sertifikatą gauna tik ketvirtaisiais veiklos metais.
„Nuo to laiko ūkininkai vartotojams jau gali pristatyti savo produktus kaip ekologiškus. Tačiau ir toliau kasmet jų ūkis yra tikrinamas „Ekoagros“ specialistų“, – teigė LEŪA pirmininkas.
