Išsiaiškinti, ką reiškia genų žirklės kokį poveikį jų naudojimas turės žemės ūkiui, padeda du ekspertai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir dr. Giedrius Gasiūnas, kuris kartu su profesoriumi Virginijumi Šikšniu atrado CRISPR-Cas9 genų redagavimo įrankį. Kaip žinome, šis atradimas rimtai pretendavo į Nobelio premiją.
Kas yra genomo redagavimas ir kuo jis skiriasi nuo genetinio modifikavimo
Pasak dr. G. Brazausko, augalų selekcija vykdoma jau tūkstantmečius, o jos tikslas – išvesti produktyvesnius, atsparesnius ir geresnės kokybės augalus. Tradiciškai tai daroma kryžminant augalus, tačiau naujieji genomo redagavimo metodai leidžia tiksliai keisti DNR sekas.
„Tai yra tarsi teksto redagavimas, – aiškina dr. G. Brazauskas. – Tradiciniai metodai leidžia keisti ištisus sakinius ar net pastraipas, o genomo redagavimas – tik pavienes raides.“
Dr. G. Gasiūnas pabrėžia, kad genomo redagavimas yra natūralus procesas, o CRISPR-Cas9 įrankis yra „pasiskolintas“ iš bakterijų. „Tai leidžia tiksliai ir greitai įvesti mutacijas ten, kur reikia“, – sako jis.
Svarbu pažymėti, kad genomo redagavimas skiriasi nuo genetinio modifikavimo, kuomet į augalo genomą įterpiami svetimi genai. „Genomo redagavimo atveju mes tiesiog imituojame natūralias mutacijas“, – teigia dr. G. Gasiūnas.
Genomo redagavimo perspektyvos
Ekspertai įsitikinę, kad genomo redagavimas atveria plačias galimybes žemės ūkiui. Tai leis išvesti augalus, atsparesnius sausroms, kenkėjams ir ligoms, sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą, o kartu ir pagerinti maisto kokybę.
„Genomo redagavimas gali padėti spręsti maisto trūkumo problemą, – teigia dr. G. Brazauskas. – Tai ypač aktualu turint galvoje augančią populiaciją ir klimato kaitos keliamus iššūkius.“
Ar genomo redagavimas yra saugus?
Dr. G. Brazauskas pripažįsta, kad visos technologijos turi ir trūkumų, tačiau pabrėžia, kad genomo redagavimas yra labai tikslus metodas. „Be to, prieš išleidžiant naują augalų veislę į rinką, ji yra kruopščiai tiriama“, – sako jis.
Mokslininkas priduria, kad genomo redagavimo rezultatas yra identiškas natūralioms mutacijoms, todėl neturėtų kelti jokio pavojaus. „Net ir turėdami moderniausius metodus, negalėtume atskirti, kuris augalas yra gautas natūraliai, o kuris – genomo redagavimo būdu“, – teigia jis.
Kokios yra Lietuvos galimybės?
Lietuva turi stiprias genetikų ir biotechnologų tradicijas, todėl, pasak ekspertų, galėtų tapti lydere genomo redagavimo srityje. „Turime visas galimybes kurti inovatyvius produktus ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – sako dr. G. Brazauskas.
Dr. G. Gasiūnas pabrėžia, kad supaprastintas reguliavimas leistų ir mažoms įmonėms prisidėti prie inovacijų kūrimo. „Tai atvertų kelią startuoliams ir naujoms idėjoms įgyvendinti“, – teigia jis.
Apibendrindami ekspertai teigia, kad genomo redagavimas yra perspektyvi technologija, galinti padėti spręsti daugelį šiuolaikinio pasaulio problemų. Tikimasi, kad būsimas naujasis reguliavimas leis Lietuvai išnaudoti savo potencialą ir tapti viena iš lyderių šioje srityje, o augintojams pasiūlys greičiau prie besikeičiančių klimato sąlygų prisitaikančių augalų veislių.