„Šiandien dienai mes esame diskusijoje su autoriais ir jeigu mums nepavyktų tos diskusijos pozityviai užbaigti, būtent su autoriais ir būtent tokių redakcijų tie įstatymai nukeliautų pas įstatymų priėmėjus, tai mes, matyt, keliautume paskui juos ir bandytume įstatymų priėmėjus įtikinti šitoje vietoje nesikarščiuoti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė R.Beinortas.
„Jeigu ir toj vietoj nepavyktų, tai aš tada dedu šitoj vietoj didelį daugtaškį – nežinau, matyt, rytoj (vyksiančiame kailinių žvėrelių atstovų proteste – BNS) žemdirbiai parodys, kas gali perspektyvoje atsitikti“, – konstatavo R.Beinortas.
Anot verslo atstovų, Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisos iš esmės pakeistų miškų ūkio sistemą – supaprastintų reikalavimus steigti saugomas teritorijas, rezervatų, parkų ir draustinių steigimui nebūtų reikalingi moksliniai tyrimai, be to, jos mažintų miškų savininkų vaidmenį kuriant saugomas teritorijas, būtų kitų pokyčių.
Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys teigė, kad projektams trūksta ilgalaikės strategijos, juo priėmus nebūtų gerbiama nuosavybės teisė, be to, valstybė patirtų nuostolių.
„Pagrindiniai reikalavimai yra trys: (...) kainų, kaštų ir naudos analizė – mes galime visas teritorijas paversti saugojamomis teoriškai, kiek tas kainuos ir kas už tai mokės, (...) Konstitucijoje priimta nuosavos teisės nuostata, ji turi būti gerbiama, (...) ir pirmas klausimas, kuris man kaip miškininkui yra nepaprastai svarbus, yra – kokia miškų tvarkymo, įskaitant ir aplinkosaugos strategija“, – sakė R.Bakys.
„Keliai iš esmės yra du: arba daugiatikslis miškų ūkis, kuris gali vykti toliau, arba specializuotas miškų ūkis, kuris gali turėti drastiškų pasekmių, įskaitant ir aplinkosaugą“, – sakė rūmų prezidentas.
Anot R.Beinorto, įstatymų projektai pirmiausia turėtų nubrėžti ilgalaikę miškų ūkio strategiją.
„Mes jau du metai gyvename be miškų ūkio strategijos, mūsų siūlymas buvo pirmiausia pasiruošti strategiją, (...) mes kryptį turime nusimatyti, šitie dalykai tada padiktuotų, kokias pertvarkas reikia padaryti įstatymuose“, – teigė R.Beinortas.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis tikisi, kad pokalbiai su Aplinkos ministerija duos teigiamų rezultatų.
„Šiandien 11 valandą turėjom susitikimą su aplinkos ministru (Simonu Gentvilu – BNS) ir kaip tik šnekėjom apie tai, apie tą poziciją ir balansą (...), paaiškinom argumentus, kad reikia tokios subalansuotos teisėkūros“, – spaudos konferencijoje sakė A.Gaižutis.
„Ministerija per šitą kadenciją prisiėmė labai daug atsakomybių (...). Vienam ministrui tikėtis, kad jis visus šituos procesus tiesiog suvaldys ir pasižiūrės, tai tiesiog nėra galimybių. Smagu, kad girdi (...) ministras, aš galvoju, kad išgirdęs mūsų racionalius siūlymus iš tiesų įsiklausys“, – teigė jis.
Miško ūkio organizacijos praėjusį penktadienį kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę nepritardamos Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisų projektams.
Anot Lietuvos žemės ūkio rūmų pranešimo, pagrindinė nepritarimo priežastis – neįvertintas šių teisės aktų pakeitimo projektų poveikis miško ir žemės ūkiui bei prieštaraujantis Konstitucijai požiūris į privačią nuosavybę.
