Obuoliais aprūpina 30 proc. Lietuvos rinkos
Šalies prekyvietėse pernykščio lietuviškų obuolių derliaus atsargos išseko jau prieš kelis mėnesius. Tačiau po gerų trijų savaičių ant prekystalių jau bus šiųmetinių obuolių. Pirmiau jie pasirodys pietryčių, o netrukus ir Vakarų Lietuvoje. Tik kad arčiau jūros nėra verslinių sodų.
Sovietmečiu klestėję Vakarų Lietuvos obuolynai buvo išparceliuoti, privatizuoti, o vėliau apleisti sunyko. Tad šalies prekyvietes ir prekybos centrus obuoliais aprūpina vaismedžių sodai iš Biržų, Pasvalio, Alytaus, Panevėžio ir Anykščių. Jų užauginamais vaisiais užpildoma 30 proc., ypač derlingais metais – 40 proc. Lietuvos rinkos.
Koją kiša lenkai
Šiųmetinis derlius, sodininkai prognozuoja, bus žymiai geresnis, nei pernykštis, o konkurencija su lenkiškais obuoliais lietuviškų vaisių kainos žymiai neapkarpys.
„Nebuvo pavasariop didelių šalnų, neturėjome ir alinančios sausros, tad obuolių šiemet bus gausu. Kainos didžiuosiuose prekybos centruose neturėtų siekti 1 euro už kilogramą. Verslininkams nuo to liks maždaug 70 proc.“, – pasakojo Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas Darius Kviklys.
Pernai lietuviškų obuolių kainas gerokai mušė lenkiška produkcija. Dėl Rusijos embargo savo obuolius lenkai siūlė kone pusvelčiui, tad lietuviams neliko nieko kito, kaip sekti lenkams įkandin. Kantresni laukė, kol lenkai išparduos savo obuolius ir tik tada – pavasariop – pradėjo siūlyti savo vaisius. Tokie ūkininkai uždirbo kiek daugiau už stojusius į aršią konkurencinę kainų kovą su lenkais.
Sulčiaspaudžiai ieško naujų rinkų
Lietuvos obuolių augintojai viliasi, kad Rusijos embargo pasekmes tebejaučiantys lenkai jau rado naujas produkcijos realizavimo nišas, ir taip gausiai, kaip pernai, mūsų šalies prekystalių savo obuoliais nebeužvers.
Lietuvos versliniuose soduose užaugintais obuoliais aprūpinama 30 proc. šalies rinkos.
O štai sulčiaspaudžiai nesikrato bendradarbiavimo su lenkais. Lietuvos versliniai sodai augina desertinius obuolius. Tik maža jų dalis perdirbama į sultis ar tyres. Sulčiaspaudžiams lieka pavieniai sodininkai, maišais tempiantys savo derlių į sulčių spaudyklas. Jei pavyktų prisivilioti lenkus, Lietuvos sulčių spaudyklos, esą, suklestėtų, kaip niekada.
„Pernai Klaipėdos krašte turėjome du sulčių spaudimo punktus. Bet pajūryje nėra tiek daug obuolių augintojų, tad veiklą tenka plėsti į kitus regionus. Netrukus atidarysime punktus sostinėje ir Vilniaus rajone, Panevėžyje, Raseiniuose, Ukmergėje ir Radviliškyje. Siekiame tapti lyderiaujančiais sulčiaspaudžiais šalyje. Tačiau padidinę pajėgumus privalome žvalgytis ir į užsienio rinkas. Tai jau kitų metų planai“, – apie perspektyvas pasakojo vienos pirmųjų šalyje sulčių spaudyklos, kur produkcija supilstoma ne į stiklainius, o vakuumuojama plastiko pakuotėse, direktorius Martynas Graužinis.
