Valgomųjų miško grybų radioaktyvioji tarša žymiai padidėjo po 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Radioaktyviuoju ceziu 137Cs buvo užteršta 2,3 mln. hektarų miško. Ypač užterštos buvo Ukrainos Žitomyro, Rivnės, Voluinės sritys, Baltarusijoje – Gomelio sritis.
„Šios srities trijų rajonų Bragino, Narovliansko ir Khoiniki teritorijose iškrito 30% radioaktyvaus cezio137Cs, 73% – radioaktyvaus stroncio 90Sr ir 97% – radioaktyvaus plutonio 238Pu, 239Pu ir 240Pu radionuklidų, tekusių visai Baltarusijos teritorijai. Rusijoje stipri tarša fiksuota Briansko Tulos, Čeliabinsko srityse“, – rašoma pranešime.
Radioaktyvaus cezio iškritos neaplenkė Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos bei Vokietijos šalių teritorijų.
Pernai grąžino 33 tūkst. kilogramų grybų
NMVRI 2018 m. dėl radiacinės taršos ištirta 1467 importuotų grybų ir uogų mėginiai.
2018 m. rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais dėl padidintos grybų taršos į Rusiją grąžinta 3 siuntos, viso – 30,000 kg radioaktyvių voveraičių, į Ukrainą – 3000 kg šviežių voveraičių siunta.
Tiek 2018, tiek ankstesniais metais į mūsų šalį įvežama ir išvežama vidutiniškai 10 tūkst. tonų grybų ir uogų.
NMVRI specialistai pastebi, kad miško ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvioji tarša išsilaiko ilgiau vykstant lėtai cikliškai dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitai.
Miško grybai yra šios ekosistemos dalis. Grybai sugeba sutraukti iš aplinkos ir vaisiakūniuose sukaupti gana didelius radioaktyvių medžiagų kiekius, kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai. Valgomų grybų micelis yra vegetatyvinė grybų dalis, turinti plonas, šakotas gijas ir yra labai svarbus radioaktyvių teršalų sulaikymui viršutiniame miško dirvos sluoksnyje, kuris, kaip savotiška kempinė, kaupia radioaktyvius elementus.
Pagal Europos Sąjungos Komisijos reglamento (Nr. 1635/2006) reikalavimus, grybuose cezio 137Cs savitasis aktyvumas neturi viršyti didžiausių leistinų lygių, tai yra 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).
Siekiant įvertinti importuojamų miško gėrybių radioaktyviąją taršą ir su ja susijusią riziką, NMVRI nuo 2002 m. nuolat vykdo miško grybų ir uogų radiologinę kontrolę. Šios kontrolės metu miško gėrybėse, importuotose iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, ne kartą buvo aptikta radioaktyvaus cezio 137Cs. Radioaktyviai taršai nustatyti mėginiai nuolat imami pasienio postuose, grybų bei uogų perdirbimo įmonėse, atvežtų siuntų iškrovimo metu.
Jei laboratorinių tyrimų rezultatai viršija leistiną užterštumo lygį, siunta privalo būti sunaikinta arba grąžinta į kilmės šalį. ES valstybė narė, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, privalo apie tai nedelsiant pateikti informaciją Europos Komisijai Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemai (RASFF). Sistema vykdoma visose RASFF valstybėse narėse ir Europos Komisijoje veikiančiuose kontaktiniuose punktuose, per kuriuos vyksta informacijos mainai apie bet kokį pavojų sveikatai.
Vertinant siuntų taršos mastus nustatyta, jog beveik pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose įvežamų uogų siuntų buvo aptikta radioaktyvaus cezio137Cs.
Dažniausiai neviršijo leistinų lygių
Stebėjimai nuo 2002 m. iki 2017 m. rodo, kad daugumoje grybų ir uogų mėginių cezio savitasis aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių (600 Bq/kg ).
Išanalizavus tyrimų duomenis pažymėta, kad importuojamų miško uogų ir grybų radioaktyviosios taršos didėjimas buvo stebimas iki 2007 m. ir tais metais pasiekė aukščiausią vidutinio savitojo aktyvumo 208 Bq/kg lygį.
2008 – 2011 m. taršos rodikliai turėjo tendenciją mažėti. Tik vieną kartą 2008 m. 40 tonų mėlynių siuntoje iš Baltarusijos buvo nustatytas cezio137C aktyvumas, kuris 3-4 kartus viršijo leistiną lygį .
Remiantis tyrimų rezultatais teikiama išvada, kad tiek grybai, tiek uogos yra padidintos rizikos zonoje, mat išlieka atsitiktinių užterštų siuntų, viršijančių didžiausius leidžiamus lygius, pavojus. Instituto specialistai pažymi, kad būtina ir toliau tęsti importuojamų produktų iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE avarijos, radiologinę kontrolę.
