„Didžiausias iššūkis – planuoti savo gyvenimą, nes darbai ūkyje nenuspėjami“, – juokėsi pašnekovas. Pasakodamas apie tai, kaip gyvena XXI a. Lietuvos ūkininkai jis paneigė daug mitų ir stereotipų.
Nuo vaikystės domėjosi ne žaisliniais, bet tikrais traktoriais
„Ūkininkaujančių tėvų pavyzdį stebiu nuo pat mažumės. Vaikystėje savęs neįsivaizdavau niekaip kitaip, tik ūkininkaujant. Nuo paauglystės tėvai man patikėdavo atsakingus darbus: tuomet net ir kulti tekdavo. Labai domėjausi (ir dabar domiuosi) technika, įrengimais – tai ūkyje man labiausiai patiko nuo mažumės“, – pasakojo 31-erių ūkininkas.
Nors ūkininkavimo patirties turi sočiai, oficialiai šiuo metu save jis vadina jaunuoju ūkininku: tokį statusą gavo apsisprendęs atsiskirti nuo tėvų ir pradėti ūkininkauti savarankiškai. Tai V.Majauskas padarė 2018 m. „Esu jaunasis ūkininkas, bet save laikau tikrai nebe pirmoku“, – juokavo pašnekovas. Jo valdos – 70 ha, kuriuose auginami žieminiai rapsai, kviečiai, žirniai, pupos, vasariniai kviečiai ir miežiai. „Džiaugiuosi, kad ūkininkauju vidurio Lietuvoje, kur derlingos žemės“, – neslėpė ūkininkas.
Esu jaunasis ūkininkas, bet save laikau tikrai nebe pirmoku.
Ūkis – verslas, privalantis turėti viziją
Kartais pajuokaujama, jog ūkininkai – geriau nei sinoptikai žino orų prognozes, nes nuo oro sąlygų labai priklauso žemės ūkio darbai. V.Majauskas patvirtina – didelė dalis darbų ūkyje priklauso nuo oro sąlygų ir kitų, žmonių nekontroliuojamų veiksnių.
„Didžiausias iššūkis ūkininkaujant yra planuoti savo gyvenimą, kadangi darbai ūkyje nenuspėjami. Dažnai nutinka, kad darbo dienos pabaigos neišeina iš anksto numatyti. Kažkas sugenda – tenka taisyti, nurimsta vėjas – reikia skubėti į laukus, pavyzdžiui, purkšti. Bet prie to jau esu pripratęs – daug metų gyvenu taip“, – pasakojo ūkininkų šeimoje užaugęs pašnekovas.
Skirtingi žmonės labai skirtingai įsivaizduoja ūkininką ir tai, ką tokios profesijos žmogus veikia. Vienas iš stereotipų – kad ūkininkas, užsiimantis gyvulininkyste ar augalininkyste, šiltąjį metų laiką praleidžia „kombaine“ ar traktoriuje, o žiemą „suvedinėja sąskaitas“.
„Toks aprašymas, manau, yra posovietinis palikimas. Dabar ūkininkavimas tikrai yra pasikeitęs. Ūkiuose diegiamos modernios išmaniosios technologijos, kompiuterinės programos, kurios padeda efektyviai valdyti ūkį ir priimti tinkamus sprendimus. Manau, kad šiuolaikinis ūkininkas yra labiau verslininkas, turintis planuoti ūkio darbus, plėtrą, turėti ateities viziją“, – kalbėjo jaunasis ūkininkas, pridūręs, jog dirbti su kombainu jam paprastai tenka tik 2-3 savaites per metus.
Šiuolaikinis ūkininkas yra labiau verslininkas, turintis planuoti ūkio darbus, plėtrą, turėti ateities viziją.
„Visa ūkio veikla susideda iš begalės skirtingų darbų: pradedant savo kompetencijos kėlimu, baigiant derliaus realizacija. Ūkininkas turi daug atsakomybės. Juolab, kad mūsų „verslo“ sąlygas dažnai diktuoja „dangaus ir žemės rankos“. Turiu omenyje, oro sąlygos“, – savo mintimis pasidalino pašnekovas.
Gauta parama – moderniai technikai
Trejus metus savarankiškai ūkininkaujantis V.Majauskas šiemet pirmą kartą kreipėsi paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Kitokių priemonių, kurios man būtų tinkamos arba pats atitikčiau reikalavimus, neradau. Surizikavau ir dėl to, nes neaišku kokios paramos bus naujoje KPP programoje po 2020 metų“, – motyvų neslėpė ūkininkas. Paraišką jis pateikė birželį, netrukus sužinojo, kad jam bus skirta maksimali prašoma suma – 50 tūkst. eurų. Už gautus pinigus ūkininkas ketina įsigyti ūkyje labai reikalingą teleskopinį krautuvą.
Kaip ir nemaža dalis ūkininkų, paraišką jis rengė ne pats. „Džiaugiuosi, kad visą sunkų darbą, susijusį su dokumentų parengimu, atlikau ne pats, o turėjau gerą vedlį. Man paraišką ir verslo planą parengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos biuro ekonomikos konsultantė Asta Gaižauskienė. Pasirinkau minėtą organizaciją dėl apie Astą girdėtų gerų atsiliepimų iš kitų ūkininkų“, – gerų žodžių negailėjo V.Majauskas.
Ūkininkavimo taisykles diktuos ir klimato kaita
Išmaniosios technologijos Lietuvos ūkiuose seniai nėra naujovė. Tačiau ši sritis nestovi vietoje, tad kai kurios dabar ūkininkų naudojamos, po dešimtmečio jau bus pasenusios. Kalbėdamas apie tai, kaip įsivaizduoja save ir savo ūkį po 10 metų, V.Majauskas neslėpė, jog norėtų ne tik išplėsti dirbamos žemės plotus, bet ir toliau diegti naujausias žemės ūkio sektoriuje taikomas išmaniąsias technologijas.
„Jos tikrai reikalinga investicija, nes ilgalaikėje perspektyvoje padeda sutaupyti ne tik laiką, bet ir pinigų. Be to, jų dėka galime tausoti dirvožemį ir aplinką“, – privalumus vardino ūkininkas.
Jis neabejojo, kad netolimoje ateityje visi Lietuvoje esantys ūkiai bus modernūs, specializuosis, augins nišinę produkciją, atitinkančią realius vartotojų poreikius, o daugelis sėkmingai vystys eksportą.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ūkių veiklą diktuos ir klimato kaita. „Dabartiniai ūkiai privalo keistis, nes visi mes turime atsakingai žiūrėti į klimato kaitos problemas. Kaip tai padaryti? Tapti modernesniais, našesniais ir tinkamai išnaudoti siūlomas technologijas, tausojančias aplinką“, – sakė V.Majauskas.
Ūkiai privalo keistis, nes visi mes turime atsakingai žiūrėti į klimato kaitos problemas.
Viena populiariausių KPP priemonių
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė 15min sakė, jog tarp ūkininkų populiari Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Kiekvienas „šaukimas“ sulaukia didelio paraiškų skaičiaus. Didžioji dalis jų atitinka keliamus reikalavimus ir ūkininkai gauna prašomą paramą.
„Veiklos sričiai įgyvendinti 2014–2020 metų laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų. Ji iš tiesų populiari, tai rodo statistika: nuo 2014 m. iki 2020 m. lapkričio pabaigos šios veiklos srities paramai gauti pateiktos 8729 paraiškos už 638,7 mln. Eur. Paramos gavėjais patvirtinti 5458 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 400,3 mln. Eur paramos lėšų, išmokėta – 319,3 mln. Eur, t.y. 73 proc. 2014–2020 metams skirtų lėšų“, – sakė ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė.
Ši priemonė labai populiari.
Pašnekovė priminė, kad šios veiklos srities parama teikiama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams – ūkininkams, įmonėms, kurie žemės ūkio veiklą iki paramos paraiškos pateikimo vykdė ne trumpiau nei metus. Pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Svarbu ir tai, kad žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8000 Eur.
„Pagrindiniai šios priemonės tikslai yra didinti ūkių gyvybingumą ir žemės ūkio veiklos konkurencingumą, gerinti ekonominės veiklos efektyvumą ir rezultatus, skatinti inovacines ūkių technologijas“, – sakė M.Jusienė.
