„Europoje yra įprasta, kad gyvulius auginančios įmonės ir pavieniai ūkininkai draudžiasi nuo specifinių su jų veikla susijusių rizikų ir tokiu būdu sumažina galimus nuostolius. Ypač tai pasakytina apie bendroves ir ūkininkus, veikiančius padidintos įvairių gyvūnų epidemijų rizikos zonose. Lietuvoje ši praktika taip pat vis labiau populiarėja, tačiau dar daug gyvulių augintojų šalyje renkasi rizikuoti“, – pranešima cituojamas Tomas Nenartavičius, „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Vis tik, anot T.Nenartavičiaus, rizikuojantys, užklupus nelaimei, gali patirti tokius didelius nuostolius, po kurių ūkis gali ir nebeatsitiesti.
„Visuomet žinojome apie afrikinio kiaulių maro ir kitų gyvuliams pavojingų ligų riziką. Nuo kitos rūšies kiaulių maro esame nukentėję ir anksčiau. Ir nors, laikydamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų, ėmėmės visų būtinų biosaugos priemonių nuo ligų apsisaugoti bei tikėjomės, kad užkratas mūsų ūkius aplenks, tačiau buvome pasiruošę ir blogiausiam scenarijui bei siekėme kiek įmanoma sumažinti galimą žalą“, – sako bendrovės „Beržų kompleksas“ vadovė Virginija Gudauskienė.
T.Nenartavičiaus teigimu, iš viso šiuo metu „ERGO Insurance“ Lietuvoje yra apdraudusi 30 kiaulių fermų, o išmoka dėl bendrovės „Beržų kompleksas“ patirtų žalų šios rūšies draudime yra viena didžiausių per keletą pastarųjų metų.
„Afrikinio kiaulių maro rizika šalyje išlieka pakankamai aukšta, todėl kiaules auginantys ūkiai turėtų imtis visų atsargumo priemonių ir laikytis numatytų saugumo reikalavimų. Ūkiuose dirbantys žmonės patys individualiai neturėtų laikyti kiaulių, o taip pat nedalyvauti medžioklėse. Ūkių patalpos ir transportas turėtų būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami, užtikrinamos kitos būtinos sanitarinės sąlygos“, – pažymi T.Nenartavičius.
Šiuo metu, pagal Europos Komisijos skirstymą, 18 seniūnijų Biržų, Kupiškio, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybėse bei visa Panevėžio miesto savivaldybė patenka į trečiąją – aukščiausios afrikinio kiaulių maro rizikos zoną. Apie 80 proc. šalies teritorijos patenka į pirmąją ir antrąją rizikos zonas.
Anot T.Nenartavičiaus, gyvulių augintojams yra aktualios ne tik pavojingų užkrečiamų ligų, bet ir įvairių gamtos stichijų rizikos. Audros, krušos, staigūs potvyniai, liūtys, sniegas, saulė, karštis ar šaltis kasmet ūkininkams pridaro šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Ne taip jau retai pasitaiko ir atvejų, kuomet ūkiai nukenčia ir dėl piktavališkos kitų asmenų veiklos – vagysčių, vandalizmo, gyvulių užmušimo.
