Šią savaitę Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge ministrai susitarė dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017-aisiais metais.
Kitąmet žvejai galės aktyviau gaudyti šprotus ir strimeles. Mokslininkai, ištyrę populiaciją, leido išgaudyti maždaug trečdaliu daugiau šprotų, nei šiemet. Kvota strimelėms didinama nuosaikiau – 8 proc. Bus leidžiama pagauti iki 5,5 tūkst. tonų strimelių.
Menkių kvota mažinama
Daugiau nesutarimų kilo dėl rytinės Baltijos pakrantės menkių kvotų. Mokslininkai iki šiol neturi duomenų, kokie tikrieji šios žuvies ištekliai. Jie trečius metus iš eilės siūlė mažinti menkių kvotas. Liuksemburge pasisakę mokslininkai buvo gana griežti ir siūlė menkių kvotas mažinti beveik 40 proc. Tačiau po ilgesnių derybų nutarta, kad kvota bus mažinama ne taip drastiškai – maždaug 25 proc. Kitąmet bus galima pagauti 13 tūkst. tonų šprotų, kai šiais metais kvota siekė 10 tūkst. tonų.
Anot Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo, Lietuvos žvejai pastaraisiais metais net neišgaudydavo jiems leidžiamų menkių kiekių.
„Pastaraisiais metais mokslininkai nebesugeba nustatyti tikrųjų menkės populiacijos dydžio. Pati menkė yra sulysusi – yra sutrikusi masė vieneto prasme. Tokio paties ilgio menkė rytinėje ir vakarinėje Baltijos pakrantėje skiriasi svoriu. Kokios priežastys: ar bloga mityba, ar nuo ruonių plintantys parazitai – neaišku“, – teigė specialistas.
Anot jo, dar prieš kelerius metus menkių žvejyba buvo kone pagrindinis žvejų pajamų šaltinis. Dabar kur kas aršesnė kova vyksta dėl šprotų žvejybos kvotų.
„Vyko vos ne muštynės dėl šprotų. Nes jų supirkimo kainos palankesnės nei menkių ir uždirbti galima daugiau“, – aiškino T.Zolubas.
Dėl šprotų – į teismą
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila tikisi, kad kitąmet šprotų kvotos bus išdalintos proporcingai.
„Apie 70 proc. šprotų kvotų atitekdavo vienai įmonei, tiesa, vėliau jau – dviem. O įmonių yra daugiau nei dvidešimt. Mes daug vilčių dedame į naują Vyriausybę, kad bus išgirstas žvejų balsas“, – emocingai kalbėjo A.Bargaila. Kitą savaitę Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjama byla, ar paskirstant šprotų kvotas nebuvo pažeidžiami teisės aktai.
„Menkė traukiasi iš Baltijos jūros. Kas iš to, kad kvotos buvo gana normalios – negalėjome nė pusės jos išgaudyti. Šprotai dabar labai paklausūs. Tačiau vien dėl to, kad kvota nebuvo proporcingai paskirstyta, keturios įmonės buvo priverstos latviams ir estams parduoti savo laivus ir nutraukti veiklą“, – aiškino A.Bargaila.
Didžioji dalis pagaunamų šprotų eksportuojama į Daniją ir Švediją, kur sumalama į miltus. Iš jų gaminamas pašaras.
„Jei galėtume užtikrinti šprotų pagavimus, rastume ir kur realizuoti. Šprotų norėtų ir įmonės Plungėje, Palangoje. Pastaroji vežasi pagautus šprotus iš Latvijos“, – aiškino A.Bargaila.
Lietuviams leista pagauti 1486 vienetus lašišų. Anot T.Zolubo, lietuviai nesiorientuoja vien į lašišų žvejybą. „Tai daugiau atsitiktinė žvejyba. Jei netyčia pagaunama – ji ir parduodama“, – aiškino pašnekovas.
