Buferinė zona nustatyta Lietuvos pasienyje su Baltarusija, ji apima minėto įsakymo priede išvardintas vietoves Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Būtinybė nustatyti buferinę zoną iškilo dėl daugėjančių pranešimų apie afrikinio kiaulių maro protrūkius laukinėje faunoje (šernuose) Baltarusijoje. Neatmetama galimybė, kad šernų migracijos metu užkratas gali patekti ir į Lietuvos teritoriją, todėl pasienyje su Baltarusija jau naudojami repelentai, atbaidantys šiuos laukinius gyvūnus.
Nustatytoje zonoje esančiose kiaulių laikymo vietose bus taikomi patys griežčiausi biologinės saugos priemonių reikalavimai. Kiaulių laikytojai iki šių metų gruodžio 1 d. privalės įgyvendinti visas Biologinės saugos priemones.
Buferinėje zojoje teritorija, esanti aplink kiaulių laikymo vietą, turi būti atskirta fiziniu barjeru, kuris neleistų šernams, bešeimininkiams ar laukiniams gyvūnams patekti į kiaulių laikymo vietą. Pati vieta turi būti įrengta taip, kad į ją įvažiuojančių transporto priemonių keliai nesikirstų su keliais, į ją įvažiuojančios transporto priemonės ratus galima būtų išdezinfekuoti užpurškiant ant jų dezinfekcines medžiagas.
Darbuotojai, dirbantys kiaulių laikymo patalpose, privalo prieš darbą nusiprausti duše, persirengti darbiniais drabužiais, draudžiama darbuotojams ir lankytojams į kiaulių laikymo patalpą atsinešti gyvūninio maisto.
,,Kiaulių laikytojai, kurie laiku neįgyvendins biologinės saugos reikalavimų, bus raginami nelaikyti kiaulių (jas skersti savo reikmėms arba parduoti į skerdyklą), be to, kiaulių laikytojai galės gauti valstybės teikiamą kompensaciją už buferinėje zonoje laikomų kiaulių paskerdimą. Šiuo metu jau parengti Žemės ūkio ministro įsakymų projektai dėl numatomos kompensacijos mokėjimo ir jos paskaičiavimo. Pasinaudoję valstybės parama, augintojai turės įsipareigoti bent metus laiko nelaikyti kiaulių“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Teks atsisakyti kiaulių?
Kiaulių augintojų atstovo Algio Baravyko teigimu, į buferinę zoną daugiausia patenka ūkiai, kur laikoma mažai kiaulių.
„Šitiems ūkiams atsisakyti kiaulių laikymo nekerta per kišenę. Jų pagrindinis pajamų šaltinis yra ne kiaulių auginimas“, – sakė A.Baravykas.
Pasak jo, tokius ūkius gali būti sunku kontroliuoti, todėl gali būti, kad jie kiaulių auginimą turės kuriam laikui sustabdyti. Už tai galėtų būti skirtos atitinkamos kompensacijos.
Kiaules ir toliau auginsiantiems ūkiams greičiausiai teks investuoti.
„Tam, kad taisyklių būtų laikomasi, reikia į tai invesuoti. Gali būti, kad didelė dauguma ūkių neatitinks reikalavimų“, – sakė A.Baravykas.
