Pasvalio rajono Naradavos sodininkystės bendrovės direktorius, Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentas Aloyzas Grygalis sako, kad kiekvienas pavasaris soduose – vis kitoks. „Praėjusiais metais sodai žydėjo vėliau, šiemet – apie pusantros savaitės anksčiau“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ kalbėjo ūkininkas.
Šis metas gali būti lemtingas sodui ir derliui rudenį, tad ūkininkai baiminasi pavasarį neretai pasirodančių šalnų. A.Grygalis aiškina, kad šalnos būna, kai pavasaris – sausas ir giedras bei kai pasisuka šiaurės ar šiaurės vakarų vėjas.
Praėjusiais metais sodai žydėjo vėliau, šiemet – apie pusantros savaitės anksčiau, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ kalbėjo ūkininkas.
„Tuomet galima laukti netgi labai didelių šalnų. Šiemet pavasaris vėlavo, nemažai palijo, o vėliau pasirodė šiltesni orai. Naktimis oras buvo šaltas, atvėsdavo iki 4–5 laipsnių, bet minusinės temperatūros nebuvo. Dabar vėl žadami šilti orai“, – sakė A.Grygalis.
Nors obelų žydėjimas neprastas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentas siūlo palaukti dar pora savaičių – esą ankstesni metai rodo, kad šalnos gali pasirodyti ir birželį. „Štai 1982-ųjų birželį buvo didelė šalna. Ji nebuvo mirtina obelims, tačiau bulvės tąkart nušalo“, – prisimena A.Grygalis.
Geras obelų žydėjimas – ne tik šiaurės, bet ir rytų Lietuvoje. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Juozas Kulėšius taip pat džiaugiasi gausiu šiųmečiu obelų žydėjimu.
„Šalnų šiemet nebuvo, dabar gražiai žydi vėlyvesnės veislės. Šiemet obelys gausiai žydi visur. Jei Dievulis „neužmes“ kokios nors bėdos, pavasaris bus labai dėkingas. Bet mano ūkis – ekologinis, jis visai kitoks, nes neleidžia purkšti, obelis sunkiau apsaugoti nuo ligų. Priemonės, kurios yra ekologinės – neefektyvios“, – portalui LRT.lt kalbėjo ūkininkas.
Užaugintą produkciją J.Kulėšius tikina parduodantis pats, mat perparduoti prekybos tinklams – neapsimoka: „Prekybos tinklams reikia nuolatinio pirkimo. Mano sodas – 6 hektarų, o ekologinio ūkio derlingumas nebūna toks, kad galėčiau pardavinėti prekybos tinklams.“
Ukmergės rajone ūkininkaujantis vyras tikina, kad sodai šiemet žydi labai gražiai, tačiau kiek bus vaisių – kol kas neaišku. „Ką tik grįžau iš sodo, kur apžiūrėjau žydėjimą. Šiek tiek puola žiedgraužiai, bet kiek jie pakenks ir sunaikins derliaus – sunku pasakyti. Labai tikiuosi, kad derlius bus geras“, – viliasi J.Kulėšius.
Lietuviai suvalgo visus lietuviškus obuolius
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys LRT.lt teigė, jog versliniuose soduose padėtis šiuo metu yra gera. „Vidurio ir pietų Lietuvoje matome užmezgimą, šiaurės Lietuvoje baigiasi žydėjimas. Dar neaišku, koks bus užmezgimas ten, bet sąlygos buvo tikrai palankios. Po savaitės ar dviejų galėsime pateikti pirmąsias prognozes, kokio galime tikėtis obelų derliaus“, – aiškino D.Kviklys.
Pasak „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus, daug įtakos turi ne tik šiųmetis obelų žydėjimas, bet ir tai, koks jis buvo praėjusiais metais. „Jei praėjusiais metais buvo gausus derėjimas, šiemet, nors ir nebuvo šalnų, obelis gali tiesiog nežydėti, nes pramečioja. Tačiau pas tuos ūkininkus, kurių obelys žydėjo, derlius bus tikrai geras“, – prognozuoja D.Kviklys.
Jo žodžiais, lietuviai suvalgo visus lietuviškus obuolius, todėl eksportui beveik nelieka. Nemažai obuolių esą importuojama iš Lenkijos.
„Versliniai sodai prekybos tinklus aprūpina tik 30–40 proc. poreikių. Plėtrai vietos dar tikrai daug. Kodėl lietuviai to nedaro? Visi pelną nori gauti labai greitai, o tam reikia didelių investicijų, atsipirkimas įvyksta ne taip greitai. Be to, tam reikia specializuotos technikos, saugyklų. Plečiasi ir atsinaujina tik tie sodai, kurie į šį verslą „įkrito“ anksčiau ir iš jo nepasitraukia“, – LRT.lt kalbėjo D.Kviklys.
Jo žodžiais, nedidelė kai kurių veislių obuolių dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją, tačiau tai daugiau nišinės veislės. Tuo metu į Lenkiją ar Vokietiją išvežami žaliaviniai obuoliai perdirbimui.
