Investuoja į modernizavimą
Nuo 1999 metų Vilkaviškyje veikianti UAB „Vaiskona“ daugiausiai verčiasi koncentruotų obuolių sulčių gamyba. Šiuo metu įmonė užima didžiausią rinkos dalį tokio pobūdžio veiklos srityje ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Tarp įmonės gaminių taip pat yra įdarai, džemai, įvairių skonių sultys bei pomidorų padažas. Vis dėlto tai tik papildoma veikla.
UAB „Vaiskona“ įsikūrusi buvusio didžiausio Baltijos šalyse konservų fabriko teritorijoje.
„Mūsų įmonė – tarsi to fabriko likutis. Esame vieninteliai, kuria savotiškai tęsia senąsias tradicijas“, – teigė bendrovės direktorius Rolandas Sirtautas.
Nuo pat 1999-ųjų Vilkaviškyje veikianti įmonė kone kasmet investuoja į modernizavimą. Iš viso UAB „Vaiskona“ jau įgyvendino aštuonis didelius projektus, kuriuos iš dalies finansavo Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Bene didžiausias toks projektas baigtas įgyvendinti praėjusiais metais – įsigytos kompiuterizuotos talpos, įrengtas modernus koncentrato saugojimo cechas.
„Stovėti vietoje negalima. Bendrauju su daugybe verslininkų ir visi sako tą patį – jei kažko nepadarei šiandien, rytoj gali neišgyventi. Pagrindiniai mūsų tikslai – mažinti darbo jėgos ir energetinių resursų sąnaudas“, – teigė bendrovės direktorius.
Geras derlius visoje Europoje
UAB „Vaiskona“ net 98 proc. savo pagamintos produkcijos realizuoja vakarų Europos šalyse.
Rinkos kainas nustatinėja lenkai, o šiemet jos – gana mažos. Žmonėms neapsimoka vežti savo užaugintos produkcijos, nes kartais gauta suma nepadengia net degalų sąnaudų.
„Lietuvos rinkai mes esame mažai įdomūs, nes neturime žinomo vardo. Bandėme ne kartą derėtis su mūsų šalies prekybos tinklais, bet kol kas vis nesėkmingai. Aišku, kai kurią mūsų produkciją, pavyzdžiui, pagal senovinį receptą gaminamą pomidorų padažą, galima rasti Lietuvos prekybos centruose, tačiau, tarkime, sultis iš mūsų perka tik kai kurios sanatorijos. Joms svarbiausia ne firmos vardas, o kaina“, – teigė verslininkas.
Anot jo, šiemet įmonei gali būti gana sunku pagamintą produkciją realizuoti net ik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, nes obuolių derlius visoje Europoje užderėjo itin gausus. Tiesa, dėl to įmonės vadovas pernelyg nepergyvena. Anot jo, šiemet itin pasitarnauti turėtų praėjusiais metais įrengtos moderniškos šveicariškos talpyklos.
„Vieni partneriai iš Vokietijos jau pasakė, kad šiemet iš mūsų koncentruotų obuolių sulčių nepirks, nes turi pakankamai savo produkcijos. Apskritai, nei vokiečiai, nei lenkai tokio gero obuolių derliaus kaip šiemet dar neatsimena. Dalį savo gaminių vis tiek parduosime, o likusius bandysime susandėliuoti ir kitais metais parduoti brangiau“, – kalbėjo Vilkaviškyje įsikūrusios įmonės vadovas.
Jo teigimu, šiemet geras obuolių derlius užaugo ne tik Vakarų Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Būtent dėl tos priežasties obuoliai šį sezoną superkami 3-4 kartus pigiau nei pernai. Praėjusiais metais šių vaisių derlius nebuvo toks geras.
„Nors šiemet obuolių kaip niekada daug, bet jie iki mūsų neatkeliauja. Rinkos kainas nustatinėja lenkai, o šiemet jos – gana mažos. Žmonėms neapsimoka vežti savo užaugintos produkcijos, nes kartais gauta suma nepadengia net degalų sąnaudų. O mes superkame bet kokį kiekį obuolių – nors ir vieną kilogramą. Nesinorėtų, kad žmonės juos pūdytų. Daugelis obuolius tiesiog išmeta į dirvą ir įsivaizduoja, kad jie tarnaus kaip geros trąšos. Tai – visiškas absurdas. Obuoliai – rūgština žemę. Yra tam tikrų augalų, kurie mėgsta tokią dirvą, tačiau tik vienetai. Įprastai rūgščioje žemėje beveik niekas neauga“, – sakė R.Sirtautas.
Planavo keltis į Kauną
Įprastai UAB „Vaiskona“ per parą gali perdirbti iki 500 tonų obuolių. Tai priklauso nuo atvežamo jų kiekio. Daugiausiai žmonės savo užaugintą derlių veža saulėtomis dienomis. Bet kokiu atveju, sezono metu UAB „Vaiskona“ nestabdo gamybos ir dirba ištisą parą, septynias dienas per savaitę.
„Čia dirbu jau šeštus metus. Galiu pasakyti, kad įmonė kasmet atsinaujina, tampa vis modernesnė, o darbuotojams sąlygos tampa vis geresnės. Per šį laikotarpį labai išaugo darbo intensyvumas – per mažesnį laiką padarome daugiau“, – teigė UAB „Vaiskona“ maisto produktų technologė Vitalija Kiselevskienė.
Įmonė bendradarbiauja su sodininkais iš visos šalies ir neretai pati iš kitų Lietuvos kraštų parsiveža obuolius. Pasak bendrovės direktoriaus, maždaug pusę per sezoną apdorojamų obuolių jie parsiveža patys, likusius klientai atveža į Vilkaviškyje įsikūrusią supirktuvę.
Pastaraisiais metais bendrovė vis daugiau dėmesio skiria nuosavų sodų plėtrai.
„Vienas iš pagrindinių mūsų akcininkų ties Žiežmariais turi maždaug 200 hektarų sodą. Planuojama jį bent jau padvigubinti. Lietuvos sodybos tuštėja, gyventojai vis dažniau išpjauna obelis, tad neturėdami savo vaisių rizikuotume pražūti“, – svarstė verslininkas.
Nedaug trūko, kad UAB „Vaiskona“ šiandien būtų įsikūrusi visai ne Vilkaviškyje, o Kaune. Bendrovė ilgai nesutarė su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija dėl kelio asfaltavimo darbų. Ilgai pasiekti įmonės teritoriją buvo gana sunki užduotis, nes link jos vedančios atkarpos būklė labiau priminė mėnulio paviršių, nei automobiliams važiuoti skirtą kelią. Vis dėlto Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsižvelgė į ne vienų metų prašymus ir ant šio kelio paklojo naują asfalto dangą. R.Sirtautas prisipažino, kad dėl galimo UAB „Vaiskonos“ persikėlimo į laikinąją sostinę net buvo pradėjęs derybas su Kauno LEZ‘u. Vis dėlto pavykus rasti kompromisą su vietine valdžia, šiandien sumanymų keltis kitur atsisakyta.
Sezoną teks baigti anksčiau
Įprastai UAB „Vaiskona“ obuolių supirkimo sezoną pradeda rugpjūčio pradžioje, o baigia lapkričio viduryje arba net gruodžio pradžioje, tačiau šiemet darbus teks baigti beveik mėnesiu anksčiau.
Anot R.Sirtauto, taip yra todėl, kad nuo lapkričio 1 d. gamykla negali naudoti tiek gamtinių dujų, kiek naudojo vasaros sezono metu. Prasidėjus žiemos sezonui, vilkaviškiečių įmonė bus priversta daugiau nei keturis kartus sumažinti gamybos pajėgumus, arba už tai, kad dirbs ilgiau, mokėtų gamtinių dujų pajėgumo mokestį už visus metus. Tai papildomai sudarytų apie 40 tūkst. eurų.
„Šį mokestį mums pradėjo taikyti tik nuo praėjusių metų. Dar pernai bandėme dirbti maždaug tris lapkričio savaites ir tuomet mūsų gamybos kaštai išaugo net penkis kartus. Šiemet esame griežtai nusistatę, kad obuolių supirkimą stabdysime lapkričio 1 dieną“, – kalbėjo verslininkas.
Prasidėjus žiemos sezonui, vilkaviškiečių įmonė bus priversta daugiau nei keturis kartus sumažinti gamybos pajėgumus.
Minėtas pajėgumų mokestis iš esmės – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo nuostolių padengimo mokestis. Jis atsirado, kai buvo kiek pakeistas SGD terminalo finansavimo modelis. Iki tol galiojo tvarka, kai visi reguliuojami energijos iš gamtinių dujų gamintojai – katilinių ir elektrinių operatoriai, kuriems valstybės institucijos nustatinėdavo pagamintos energijos pardavimo kainas, privalėdavo pirkti jiems nustatytą gamtinių dujų iš terminalo kiekį už nustatytą kainą.
Tokią kainą, kuri padengtų visus terminalo kaštus, taip pat ir brangesnių norvegiškų dujų pirkimą. Kadangi ta kaina buvo didelė, tai didino gaminamos energijos kainas ir paskatino tų elektrinių bei katilinių savininkus investuoti į biokuro katilus arba iš viso mažinti gamybą, mažinant dujų vartojimą. Kuo mažiau dujų reguliuojami gamintojai vartojo, tuo likusiems gamintojams, vartojantiems dujas, augo privalomų pirkti brangesnių dujų dalis, o tai juos skatino dar labiau mažinti dujų vartojimą.
Tada buvo sugalvotas dabartinis terminalo finansavimo modelis, kai terminalo kaštus ir komercinius nuostolius padengti buvo įpareigoti visi gamtinių dujų Lietuvoje vartotojai. Tiesa, tie kaštai vartotojams buvo padalijami ne proporcingai dujų metiniam vartojimui, bet proporcingai užsakytiems maksimaliems dujų vienos paros, kai dujų vartojimas yra didžiausias, vartojimo pajėgumams. Maksimalius dujų vartojimo pajėgumus UAB „Vaiskona“ yra užsisakiusi tik vasaros sezonu.
Pagal produkcijos gamybos specifiką UAB „Vaiskonai“, kaip ir kitiems sezoniškai dirbantiems verslams, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį taikoma žymi gamtinių dujų pajėgumų mokesčio nuolaida –75 proc. Nuo lapkričio 1 d. gamtinių dujų pajėgumų mokestis didėja.
Jau praėjusiais metais R.Sirtautas kreipėsi į Vyriausybę prašydamas padaryti išimtį, tačiau jam tik pasiūlyta sumažinti produkcijos gamybos apimtį iki dujų paros galingumo (22 tūkst. kWh) ir sulčių gamybą išdėstyti per ilgesnį laikotarpį. Vis dėlto toks atsakymas jo netenkino, nes obuoliai nėra tokia žaliava, kuri gali savaitėmis laukti, kol bus perdirbta.
„Kartais rankos tiesiog nusvyra. Taip norėtųsi, kad valdžia leistų paprasčiausiai dirbti. Nekalbu vien apie dujų mokesčius. Pavyzdžiui, nuo šio sezono supirkdami obuolius privalome žmonių klausti jų asmens kodų, kitu atveju, negalime priimti atvežtos produkcijos.
Deja, pasakyti savo asmens duomenis sutinka tikrai ne visi. Obuolių pardavėjai baiminasi, kad jiems bus pritaikytas gyventojų pajamų mokestis ir vieni dėl kelių eurų nenori rizikuoti netekti gaunamų pašalpų, kiti – pernelyg didelių mokesčių. Valstybė šioje vietoje vieną verslą iškelia aukščiau už kitą. Pavyzdžiui, sraigių ar grybų supirkėjams asmens kodų iš savo klientų reikalauti nereikia“, – kalbėjo R.Sirtautas.
