Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Obuolių ūkyje darbymetis – ištisus metus

Naujamiesčio ūkininkas Rimantas Urbonavičius dar 1995 m. iš tėvų paveldėjo 17 ha dirbamos žemės. Šiandien jis kartu su žmona Vaiva valdo 48 ha ūkį – augina desertinės, „Lobo“, „Ligol“, „Portland“ ir daugelio kitų veislių obuolius, kuriais aprūpina didžiuosius šalies prekybos centrus. Nors intensyviausias darbymetis bus rudenį nuimant derlių, veiklos šeimynai netrūksta ištisus metus.
Urbonavičiaus sodai
Urbonavičiaus sodai / Rimantas Urbonavičius

Ūkyje auga virš 700 000 tūkstančių obelų, per metus užauginama 800–900 tonų obuolių. Čia dirba ir pastovūs samdomi darbuotojai, ir ūkininko šeima. Ramiausias mėnuo, kada obuolių augintojai gali šiek tiek atsipūsti – liepa, o nuo rugpjūčio iki spalio pradžios vyksta derliaus nuėmimas.

Plėtra – trimis etapais

Urbonavičiai pasakoja, jog ūkio plėtra vyko trimis etapais. Tik paveldėjusi žemę, bepradedanti ūkininkauti jauna šeima įsigijo pirmuosius augalus. Juos pirko savo lėšomis, Lietuvoje. Antruoju ūkio plėtros etapu sodinukų ieškojo užsienyje, o vėliau, vieni iš pirmųjų Lietuvoje išdrįso pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama finansine parama žemės ūkiui.

„Kai reikia nuskinti didelį kiekį obuolių, labai jau nenoriai sutinka žmonės dirbti“, – apgailestauja V. Urbonavičienė

„Pirmuosius augalus įsigijome iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto Babtuose. Medžiagą skiepams vežėmės iš Vokietijos ir patys medelius skiepijome. Paskui dalyvavome Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje ir už skirtą paramą pirkome lietuviškus sodinukus“, – apie ūkio plėtrą pasakojo ūkininko V. Urbonavičienė.

Iššūkis – rasti darbuotojų derliui nuimti

Nors sodininkystės verslas klostosi sklandžiai, sudėtingiausia užduotis – surasti darbuotojų derliaus nuėmimo laikotarpiui. „Kai reikia nuskinti didelį kiekį obuolių, labai jau nenoriai sutinka žmonės dirbti“, – apgailestauja V. Urbonavičienė. Tačiau šį iššūkį ūkininkai kasmet sėkmingai įveikia. Nuo vasaros pabaigos iki įpusėjant rudeniui ūkyje vietoj įprastos 6–7 samdinių komandos pluša daugiau kaip 50 žmonių.

Scanpix/Panthermedia nuotr./Obuoliai.
Scanpix/Panthermedia nuotr.

Paklausti apie eilinę savo dienotvarkę, ūkininkai šmaikštauja, jog kiekviena diena prasideda nuo pusryčių. „Darbus ūkyje pradedam 8 val. ryte ir tęsiam iki 17 val., darbuotojai turi valandos pertrauką poilsiui ir pietums. Ko gero, kaip ir visi, stengiamės tilpti į 8 darbo valandas. Aišku, išimčių irgi būna“, – sako V. Urbonavičienė.

Vieni pirmųjų tiekėjų prekybos tinklams

„Žemės ūkis – tai ne darbas, o gyvenimo būdas, kuriam reikia skirti daug pastangų, tačiau šių pastangų grąža yra nemaža“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Nuimant derlių, Urbonavičių ūkyje nuskinama apie 800–900 tonų obuolių. Ūkininkai vieni pirmųjų sudarė bendradarbiavimo sutartį su tuo metu dar naujai atsidariusiu vienu didžiųjų šalies prekybos tinklų. Jam iki šiol parduoda dalį produkcijos. Likusius obuolius parduoda pačiame ūkyje.

„Kas nori, tas perka. Tačiau pagrindiniai mūsų pirkėjai yra ilgalaikiai klientai, kurie produkciją perka nuo pat pradžių. Malonu, kad lietuviai noriai perka lietuviškus produktus“, – džiaugiasi V.Urbonavičienė

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Obuoliai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Obuoliai

Vieni pirmųjų kreipėsi paramos

R. Urbonavičius vienas pirmųjų, išdrįsusių kreiptis ES paramos. Ūkininkas dalyvavo dar pirmojoje SAPARD programoje (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros pasirengimo narystei ES programa, NMA įgyvendinta 2000–2006 metais).

Vėliau ūkininkų šeima dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Už skirtas paramos lėšas Urbonavičiai įsigijo modernią ūkio techniką – traktorių, purkštuvus, trąšų barstytuvus, šaldytuvą bei puspriekabę. „Galim būti konkurencingi kitoms šalims, turėdami su kuo dirbti. Pačiam įsigyti būtų sunku, praktiškai, turbūt, neįmanoma. ES parama mums suteikė galimybes plėsti ūkio veiklą ir kurti konkurencingą verslą, gyvuojantį jau dvidešimt metų“, – džiaugiasi ūkininkai.

„Žemės ūkis – tai ne darbas, o gyvenimo būdas, kuriam reikia skirti daug pastangų, tačiau šių pastangų grąža yra nemaža. Mūsų ūkininkai užaugina kokybiškus produktus, ypač vaisiai ir daržovės užauginami saugūs ir sveiki, pagaminti švarioje bei gražioje aplinkoje, gamtą tausojančiais būdais. Tikrai ne kiekviena šalis turi tokias sąlygas, kokias turime mes, tad turime tuo pasinaudoti ir auginti savo kraštą“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ūkiams modernizuoti – apie pusė milijardo eurų

Šalies ūkiams modernizuoti 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu skirta beveik 451,5 mln. eurų ES ir valstybės paramos lėšų. Už šią Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skirtą sumą kaimo vietovėse visoje Lietuvoje baigiama įgyvendinti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų projektų. Ūkininkams jau išmokėta apie 95 proc. skirtos paramos.

Daugiau informacijos – www.nma.lt  

Sužinok naujienas apie paramą pirmas - nunkis prie NMA Facebook paskyros

NMA KPF

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?