Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 m. programos (KPP) priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritis „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ skirta palengvinti gamintojų grupių (organizacijų) žemės ūkio sektoriuje įsisteigimą.
Pieno gamintojų grupė „Pieno partneriai“ buvo įsteigta dar 2018-ųjų pabaigoje ir jau 4 metus vykdo veiklą. Ją sudaro 8 fiziniai asmenys ir 3 žemės ūkio kooperatinės bendrovės.
„Pagrindinis mūsų tokios gamintojų organizacijos įsteigimo tikslas – suvienyti pieno gamintojus ir kooperatyvus ir sutelkti didesnį pieno kiekį, tai leidžia sustiprinti derybines galias derantis dėl didesnių pieno supirkimo kainų. Į gamintojų grupę susivienijo trys pripažinti pieno gamintojų kooperatyvai: „Pieno gėlė“, registruota Plungėje, „Pamario pienas“ iš Šilutės ir „Pienininkai“ iš Kupiškio“, – aiškino R. Jurkus.
Sustiprino konkurencingumą ir atvėrė eksporto galimybes
Susitelkus į gamintojų grupę, atsivėrė didesnės galimybės parduoti žaliavinį pieną: gamintojų grupė beveik trečdalį pieno išveža į Lenkiją. Tai suteikė finansinės naudos ir sustiprino konkurencingumą.
Kita nauda ta, kad sulaukta paramos pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“.
„Tiesa, parama nebuvo mūsų pagrindinis susijungimo tikslas, bet gautas finansavimas padėjo šį tikslą įgyvendinti. Kooperatyvai „Pieno gėlė“ ir „Pamario pienas“ bendradarbiavo jau gerą dešimtmetį, vėliau prisijungė kupiškėnai, o atsiradus paramai gamintojų grupėms, kilo mintis oficialiai įkurti pieno gamintojų grupę ir pasinaudoti teikiamu finansavimu“, – aiškino „Pieno gėlės“ direktorius.
Susitelkus į gamintojų grupę, atsiveria didesnės galimybės parduoti žaliavinį pieną.
Paramos lėšomis buvo sustiprintas logistikos sektorius: įsigyti 4 nauji pienvežiai, dvi priekabos. Tai leidžia pieną pristatyti į bet kurią Lietuvos vietą ir derėtis su visomis pieno perdirbimo įmonėmis.
„Mums transportavimas nėra iššūkis. Patvirtinta parama per penkerius metus – 500 tūkst. Eur. Jau esame įgyvendinę keturis projekto etapus ir esame gavę 400 tūkst. Eur paramos, aišku, pridėjome ir savo lėšų“, – teigė R. Jurkus.
Jis pridūrė, kad reikia įvertinti ne tik finansinę naudą, toks pieno gamintojų bendradarbiavimas leidžia pasidalinti naujienomis, ūkiuose diegiamomis naujovėmis, gilinti žinias. Tai irgi labai svarbu.
Paramai suplanuota 1,5 mln. Eur.
Į gamintojų grupę susivieniję kooperatyvai ir pieno gamintojai įsitikino, kad bendradarbiauti ir veikti kartu įvairiapusiškai yra naudinga. Tačiau nemažai Lietuvos ūkininkų dar nėra tokie aktyvūs steigiant kooperatyvus, todėl ir gamintojų grupių tėra vos keletas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Kvedarienės, gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimui iš 2014–2020 m. KPP buvo skirta 1,78 mln. Eur. Gautos 4 paraiškos, iš kurių patvirtintos 3, o patvirtinta paramos suma – 1,5 mln. Eur.
Strateginiame plane numatyta parama veiksmų programoms
Birželio 1–30 d. priimamos paraiškos paramai vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje“.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane pripažintoms vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms parama teikiama pripažintų gamintojų organizacijų įgyvendinamoms 3-5 m. veiksmų programoms finansuoti.
Siekti paramos – tik susijungę
Pretenduoti į paramą gali pripažintos vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos (GO) – bent 5 narius turintis juridinis vienetas, pavyzdžiui, kooperatyvas, asociacija, žemės ūkio bendrovė, kurių metinė apyvarta – ne mažesnė nei 300 tūkst. Eur. GO veikla finansuojama sukūrus veiklos fondą, kurį sudaro pačios GO veiklos pajamos ar jos narių įnašai bei paramos lėšos. Paramos intensyvumas siekia 50 proc. Jei tai pirmoji tos gamintojų organizacijos veiksmų programa, jei užima mažiau nei 20 proc. rinkos, paramos intensyvumas gali siekti 60 proc.
Tačiau bet kuriuo atveju parama negali viršyti 4,1 proc. organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Ji nustatoma GO pasirinktu referenciniu laikotarpiu: sausio 1 d.– gruodžio 31 d., balandžio 1 d.–kovo 31 d., liepos 1 d.–birželio 30 d., spalio 1 d.–rugsėjo 30 d. GO pati pasirenka vieną iš šių referencinių laikotarpių parduotos produkcijos vertei apskaičiuoti. Tačiau referencinis laikotarpis veiksmų programos vykdymo metu negali būti keičiamas. Programa galės būti numatyta 3-5 metams.
Kam bus galima naudoti paramą?
Parama teikiama veiksmų programose numatytų intervencinių priemonių – investicijų į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus, produktų pardavimų skatinimo ir komercinės vertės didinimo, atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimo, produktų kokybės stebėsenos, produktų pašalinimo iš rinkos finansavimui.
Veiksmų programose turi būti numatyti trys ar daugiau veiksmų, skirtų padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, ir aplinką tausojantiems gamybos metodams. Jiems skiriama ne mažiau nei 15 proc. veiksmų programos išlaidų. Ne mažiau kaip 2 proc. veiksmų programos išlaidų skiriama su moksliniais tyrimais ir inovacijų diegimui susijusiems veiksmams, ne daugiau kaip 4 proc. veiksmų programos lėšų gali būti skirta administracinėms išlaidoms.
Pagal intervencinę priemonę „Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus“ paramos lėšos gali būti naudojamos gamybos planavimui, produktų kokybės gerinimui, produktų komercinės vertės didinimui, tyrimams, inovatyviai ir eksperimentinei gamybai, aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui, kitoms – statinių įsigijimo, personalo, mokymo išlaidoms.
Pagal intervencinę priemonę „Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas“ paramos lėšos gali būti naudojamos pristatymams ar degustacijoms parduotuvėse, bendradarbiavimui su prekybos tinklais ir panašioms reikmėms, gamintojų organizacijų prekės ženklų registravimui, jų populiarinimui ir žinomumo didinimui, dalyvavimui parodose, mugėse, kituose renginiuose, rinkodaros strategijų, skirtų gamintojų organizacijų produktams, parengimui ir diegimui, naujų produktų (įskaitant ekologinių) linijų kūrimui, rinkų tyrimams.
Pagal intervencinę priemonę „Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena“ paramos lėšos gali būti naudojamos vidaus kokybės sistemų kūrimui ir produktų sertifikavimui, produktų sertifikatų išlaikymui ir auditui, kompiuterizuotos duomenų bazės produktų atsekamumui užtikrinti ir gamybos duomenų registravimo programinės įrangos įsigijimui, diegimui, licencijų įsigijimui, mėginių ėmimui ir laboratoriniams tyrimams siekiant stebėti kenksmingųjų medžiagų liekanas, konsultacijoms, mokymams, personalo išlaikymui.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
