Pagrindinis plėšrūnas, kuris gyvulių ūkiams dažnai pridaro nemenkų nuostolių – vilkas. Minėta priemonė orientuota ne į medžioklę, o pačių ūkių apsaugą nuo šių plėšrių gyvūnų, nedarant pastariesiems jokios fizinės žalos. Pavyzdžiui, parama teikiama įvairių aptvarų įrengimui, įskaitant apsaugą nuo prasikasimo, taip pat elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiui. Taip pat galima įsigyti ne daugiau kaip du iki 4 mėnesių amžiaus aviganius.
Aukštesnė tvora, stipresnė srovė
Plačiau apie priemonę papasakojo Deimantė Kemeklienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė. Ji priminė, kad Žemės ūkio ministerija siekia prevenciškai ir patikimai apsaugoti ūkininkus nuo patiriamos žalos, atsirandančios dėl vilkų išpuolių prieš jų laikomus ūkinius gyvūnus.
Patikslinti reikalavimai apsaugos priemonėms, nurodant vilkams atbaidyti tinkamą ne mažesnę kaip 4000–5000V elektros srovę.
Šiemet ŽŪM užsakė ekspertams parengti ir pateikti rekomendacijas, kokio aukščio ir parametrų tvora gali efektyviai apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų išpuolių. O taip pat – pateikti rekomendacijas dėl kitų apsauginės tvoros techninių parametrų.
Išnagrinėti Europos mokslininkų atlikti tyrimai, kurių metu buvo retrospektyviai analizuojama ūkininkų, taikiusių skirtingų apsaugos priemones nuo plėšrūnų, patirtis. Įvertinus ekspertų pateiktas rekomendacijas dėl tvoros, skirtos gyvūnų apsaugai nuo vilkų, birželio 20 dieną atliktas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Juo patikslinti reikalavimai apsaugos priemonėms, nurodant vilkams atbaidyti tinkamą ne mažesnę kaip 4000–5000V elektros srovę.
D. Kemeklienė akcentuoja, jog tyrimų metu pastebėta, kad prie silpnesnių elektros impulsų vilkai pripranta ir apsaugos priemonės tampa neveiksmingos: „Todėl buvo nustatyta, kad juostinis/vielinis elektrinis aptvaras turi būti ne žemesnis nei 1,40 m aukščio. Elektrinis tinklinis 1,2 m aptvaras buvo pakeistas naujomis apsaugos priemonėmis: stacionariu 2 metrų aukščio neelektriniu tinkliniu aptvaru ir stacionariu 2 metrų aukščio neelektriniu, tinkliniu aptvaru su elektrine juosta, įtempta prieš aptvarą. Atsižvelgiant į pakeitimus ir padidėjusias išlaidas, susijusias su aukštesnių aptvarų įrengimu ir įsigijimu, buvo padidinta didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui iki 12 tūkstančių eurų.“
Teikti paraiškas minėtai paramai gauti gali ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įsiregistravę žemės ūkio valdą ir turintys avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių – pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje.
Parama – šunims įsigyti
Jau minėjome, kad, pateikus paraiškas pagal intervencinę priemonę, galima įsigyti ir įsirengti aptvarus, skirtus apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, bei elektros tiekimo ir palaikymo įrenginius su jų dalimis.
Remiama dar viena efektyvi plėšrūnų atgrasymo priemonė – veislinių aviganių šunų įsigijimas.
Taip pat remiama dar viena efektyvi plėšrūnų atgrasymo priemonė – veislinių aviganių šunų įsigijimas. Vyriausioji specialistė informavo, kad kompensuojamos iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidos, taikant nustatytą vieneto įkainį.
Įsigyjant veislinius aviganius, nustatytas fiksuotas įkainis: vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1000 eurų (be PVM) ir vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 eurų (be PVM).
Tokia parama turi ir savo sąlygas. Vieno aviganio įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie įsipareigoja iki laikotarpio pabaigos išlaikyti nuo 1 iki 7 sutartinių gyvulių. Dviejų aviganių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie įsipareigoja iki laikotarpio pabaigos išlaikyti daugiau kaip 7 sutartinius gyvulius.
„Labai tikimės, kad atlikti pakeitimai intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisyklėse prisidės prie efektyvesnės ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų išpuolių, o ūkinių gyvūnų laikytojus apsaugos nuo patiriamos finansinės žalos“, – konstatavo vyriausioji specialistė D. Kemeklienė.
