Norėjo pasiūlyti sveikesnių duonos gaminių
Savo sodyboje, kurioje gyvena su sūnaus šeima, D.Bartkevičienė kepyklą įkūrė pernai. Raseinių rajono gyventoja – viena iš tų, kurie pasinaudojo kaimo verslo startuoliams skirta parama. Paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ji užpildė 2018 metais, o 2019-ųjų rudenį jau galėjo pradėti veiklą.
Pašnekovė neslėpė, jog šios paramos kepyklos nebūtų įkūrusi. „Žinoma, teko imti ir paskolą. Tačiau parama davė pradžią“, – sakė kepyklos savininkė.
„Kovą gavome išmoką – 16 000 Eur, susiremontavome patalpas, įsigijome įrenginius, o lapkritį pradėjome dirbti“, – pasakojo moteris. Kepyklos asortimentas nėra didelis – duonos gaminiai, pyragai, bandelės, tačiau viskas yra tik iš natūralių medžiagų, be pridėtinių konservantų. Savo produkcija D.Bartkevičienė prekiauja Raseinių ir Kelmės rajono turgavietėse.
„Pakankamai neblogai sekasi – žmonės vertina natūralų produktą. Nors reikėjo laiko, kol atsirado nuolatinių pirkėjų, dabar jų tikrai užtenka. Veiklos nenutraukiau net per karantiną – po truputį kepiau, prekiavau, nes perkančių buvo“, – sakė pašnekovė.
Sunku patikėti, tačiau viską ji daro praktiškai viena. Maža to, spėja derinti „valdišką darbą“ ir kepyklos veiklą. „Kažkiek padeda marti: kai nespėju, tai raugą padaro, kitur prisideda. Planuojame, kad laikui bėgant šeima įsitrauks labiau ir kepykla bus nebe mano vienos, bet visos šeimos verslas“, – ateities planus atskleidė D.Bartkevičienė.
Kodėl kepykla? Moteris neslėpė, kad ir pati gerai nežino: jokių su maisto technologijomis susijusių mokslų nėra baigusi, visą gyvenimą dirbo pedagoge. Tačiau kepimas visada buvo šalia: duoną namuose kepdavo jos mama, turbūt iš jos kepinių subtilybių išmoko ir pati pašnekovė.
„Be to, tai buvo mano planas B: mano amžius toks, kad iš valstybinės įstaigos, kurioje dirbu, bet kada galiu būti paprašyta išeiti. Pagalvojau, kad norėčiau turėti atsarginį variantą. Taip gimė idėja apie kepyklą“, – sakė moteris. Anot jos, apsispręsti, ką keps, nebuvo sunku.
„Pasižiūrėjus į prekybos centrų pasiūlą nusprendžiau, kad galiu prisidėti prie sveikesnio žmonių maitinimo. Todėl ir nutariau, kad, kiek tai nuo manęs priklauso, kepsiu tik sveiką produkciją“, – sakė kepyklos įkūrėja. Tiesa, ji neslėpė, jog turgavietėse nėra vienintelė siūlanti tokius kepinius. Vis dėlto vietos po saule esą užtenka visiems.
Pirmosios šių metų išmokos – jau spalį
Naujos paraiškos paramai gauti pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ buvo priimamos iki šių metų birželio. Šiuo metu jos vertinamos, o pirmieji avansai kaimo startuolius turėtų pasiekti jau spalio pradžioje.
Pretenduoti į šią paramą galėjo fiziniai bei naujai įsteigti (ne anksčiau nei prieš metus iki paraiškos pateikimo dienos) privatūs juridiniai asmenys. Tiek vieniems, tiek kitiems galiojo griežti vertinimo kriterijai. Pavyzdžiui, paramos siekiantys fiziniai asmenys privalo būti nevykdę jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdę ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne. Privatūs juridiniai asmenys, kaip jau minėta, turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos. Be to, tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys turėjo atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir būti savarankiški. Šis reikalavimas nebuvo taikomas ūkininkams.
„Svarbu, kad paraišką pateikusio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta būtų deklaruota, o juridinio asmens buveinė būtų registruota kaimo vietovėje“, – priminė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog projekto įgyvendinimo vieta privalo būti kaimo vietovėje, kur turi būti registruotas ir nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, kai paramos lėšomis finansuojama statyba.
„Kaimo vietovėje turi būti registruotas ir nekilnojamasis turtas, kur saugomas už paramos lėšas įgytas turtas vykdant mobiliąją arba nemobiliąją veiklas. Gamybinė ekonominė veikla taip pat turi būti vykdoma ir iš paramos lėšų įgytas turtas privalo būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta yra kaimo vietovė“, – sakė ŽŪM atstovė.
Ši parama – didelė paspirtis pradedantiems verslą kaimo startuoliams. Didžiausias išmokos dydis vienam paramos gavėjui gali siekti nuo18 800 Eur, jei sukuriama ne mažiau viena darbo vieta, iki 37 600 Eur, kai sukuriama ne mažiau dviejų darbo vietų.
Ši parama – didelė paspirtis pradedantiems verslą kaimo startuoliams.
I.Budzevičiūtė pasakojo, kad parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma. Paramos gavėjas įsipareigoja neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog pradėti įgyvendinti verslo planą reikia ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. O verslo planą būtina įgyvendinti tinkamai, t.y. įsigyti numatytas investicijas, sukurti darbo vietą, vykdyti pelningą ekonominę veiklą ir kt.“, – sakė ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja.
Būsimiesiems verslams kaime – daugiau nei 45 mln. eurų
Kaip skelbia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), šiemet kaimo startuoliams numatyta 25 000 000 Eur. ŽŪM papildomai skyrė dar 20 135 666 Eur. Visi šie pinigai bus paskirstyti ir išmokėti 1422 paraiškas pateikusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, surinkusiems daugiausia konkursinių balų.
„Lyginant su ankstesnėmis taisyklėmis, šiemet pirmos išmokos dydis yra padidintas nuo 50 proc. iki 80 proc., - sakė I.Budzevičiūtė. - Labai svarbu, kad paramos gavėjai kuo greičiau galėtų atsiskaityti už investicijas ir pradėti vykdyti veiklą. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos skirtos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, likusieji 20 proc. – tinkamai įgyvendinus verslo planą ir pateikus NMA mokėjimo prašymą. Paskutinis mokėjimo prašymas NMA turi būti teikiamas ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų ir ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d.“.
Paramos gavėjai turėtų nepamiršti, kad numatytas verslo planas privalo būti tinkamai įgyvendintas, priešingu atveju, likusi išmokos dalis nebus mokama, o jeigu išmokos dalis jau išmokėta, ji bus susigrąžinta.
Kaime vysto įvairiausią veiklą
Kol kas sudėtinga daryti apibendrinimus, kokioms veikloms gautus pinigus panaudos šių metų kaimo startuoliai. Tačiau 2019 m. paraiškų vertinimas, anot ŽŪM atstovės, rodo tam tikras tendencijas. Populiariausios veiklos, kurioms prašyta paramos, buvo variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, poilsio ir sporto reikmenų nuoma, pramogų ir poilsio organizavimas, plovimo, valymo, aplinkos priežiūros ir tvarkymo paslaugos, buhalterinė apskaita ir auditas, statybviečių paruošimas, fizinės gerovės užtikrinimo veikla, baldų gamyba, poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių bei restoranų bei pagaminto valgio teikimo veikla.