Šlapynės ir durpžemiai – itin svarbūs klimato kaitos slopinimui plotai
Šlapynė – tai sausumos teritorija, kuri nuolat arba periodiškai būna persunkta drėgme. Šlapynės valo orą ir vandenį, tad turi įtakos klimato kaitos slopinimui. Visgi esama jų būklė verčia sunerimti, nes per pastaruosius 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai.
1993 m. Lietuvos ratifikuotos Ramsaro konvencijos sekretoriato ataskaitoje „Pasaulio šlapynių apžvalga“ (Global Wetland Outlook, 2018) teigiama, kad nuo 1900 metų išnyko 64 proc. planetos šlapynių. Mat ilgus metus į šiuos plotus buvo žiūrima kaip į nenaudingus, tačiau mokslininkai ištyrė, kad šlapynės kaupia organinę anglį, formuoja mikroklimatą, valo orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis.
Per 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai.
Per 2014–2018 m. laikotarpį Lietuvoje deklaruoti ariamosios žemės plotai durpžemiuose padidėjo 11,3 proc. Manoma, kad dėl šios priežasties galėjo išaugti ŠESD emisijos, kurių absorbuojamas kiekis sumažėjo nuo 11,4 mln. t CO2 ekv. 2014 m. iki 8,3 mln. t CO2 ekv. 2019 m.
Atsižvelgiant vis labiau didėjančią grėsmę šlapynėms ir durpžemiams, 2023–2027 m. laikotarpio strateginiame plane paramos sąlygos papildytos nauju standartu – GAAB2, skirtu šių plotų apsaugai ir ribojančiu juose ūkinę veiklą.
Šlapynėse ir durpžemiuose, patenkančiuose į ūkininkų deklaruojamus plotus, nuo 2024 m. draudžiama:
- sausinti šlapynių ir durpžemių plotus bei įrengti jose naujas drenažo sistemas, o senas sistemas leidžiama rekonstruoti tik tais atvejais, kai tai nepakenkia durpžemių aplinkosauginei būklei;
- deginti durpžemių plotus;
- arti durpžemių plotuose.
Ekspertų teigimu, draudimas sausinti šlapynes leis išvengti ir didelio dirvožemio organinės medžiagos kiekio mineralizacijos – taip bus išsaugotos organinių dirvožemio savybės, išvengta padidėjusio mineralinio azoto išsiplovimo į vandens telkinius. Šlapynių ir durpžemių apsauga taip pat prisidės ir prie kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės saugojimo ir atkūrimo.
GAAB2 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus.
GAAB2 standartas įsigalios nuo 2024 m., sudarius sąlygas valstybėms narėms pasirengti jo įgyvendinimui.
Pasak ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniojo patarėjo Tado Švilpausko, iki to laiko bus parengta šlapynių nustatymo metodika, sukurtas informacinis ir skaitmeninis žemėlapis, atlikti kiti parengiamieji darbai.
„Visi išvardyti ir planuojami veiksmai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Baigus visus parengiamuosius darbus, bus sukurtas detalus ir visus reikalavimus atitinkantis geoerdvinis duomenų rinkinys, kuriuo naudodamiesi pareiškėjai galės susipažinti su jų valdose esančiais nustatytais šlapynių ir durpžemių plotais (informacija bus pateikiama ir paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje), o kontroliuojančios institucijos naudodamos tuos pačius duomenis galės atlikti kontrolės ir monitoringo darbus ir nustatyti, kaip pareiškėjai laikosi GAAB2 standarto“, – teigia Tadas Švilpauskas.
GAAB2 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus. ŽŪM primena, kad pažeidusiems šį reikalavimą ūkininkams bus taikomos sankcijos. Jos nebus taikomos tik tuo atveju, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha.
Siekiant švelninti klimato kaitą, išlieka draudimas deginti ražienas
Naujajame paramos teikimo laikotarpyje išlieka ūkininkams jau žinomas reikalavimas GAAB3 – draudimas deginti ražienas. Mokslininkų teigimu, deginant ražienas nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, žūsta jame gyvenantys smulkieji gyvūnai ir augalai. Net per vieną deginimą dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais.
Pagrindinė GAAB3 standarto sąlyga – ražienos negali būti deginamos, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
GAAB3 standartas prisideda prie dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo, skatina dirvožemio organinių medžiagų kiekio padidėjimą, dėl ko į atmosferą tiesiogiai neišleidžiamas CO2, saugo biologinę įvairovę.
GAAB3 standartas galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir jo privalo laikytis visi pareiškėjai.