Kinijoje asilo oda naudojama sveiko maisto gamybai, taip pat – tradicinėje medicinoje. Asiliena taip pat yra populiari mėsa, tačiau šalyje pradėjus trūkti šių gyvūnų, kurie ir taip lėtai dauginasi, tiekėjai ėmė dairytis į kitas rinkas.
Nuo to kenčia Afrika, nes šie gyvūnai yra labai svarbi gyvenimo čia dalis – jie naudojami tiek transportui, tiek žemės ūkyje, ypač vargingiau gyvenančiose bendruomenėse.
Per pastaruosius keletą metą daugelyje vietų asilo kaina išaugo net dvigubai. Atitinkamai išaugo ir vagių susidomėjimas šiais gyvūnais, o vargingos šeimoms sunku sau leisti įsigyti naują gyvūną, nors jo ir be galo reikia.
„Pabudau, ir mano asilas buvo dingęs“
Prekybos asiliena faktai
- Per metus parduodama maždaug 1,8 mln. asilų odų („Donkey Sanctuary“ duomenys), tačiau paklausa siekia 10 mln.
- Kinijos asilų populiacija sumažėjo nuo 11 mln. 1990 m. iki 3 mln. šiemet
- Kilogramas „ejiao“ – želatinos, gaunamos verdant asilo odą, kainuoja maždaug 388 JAV dolerių
- Uganda, Tanzanija, Botsvana, Nigeris, Burkina Fasas, Malis ir Senegalas uždraudė asilienos produktų eksportą į Kiniją
29-erių vandens pristatinėtojas Anthony Maupe Wanyama iš Kenijos savo asilą Carlosą turėjo ketverius metus, jam gyvenime visai neblogai sekėsi. „Nusipirkau žemės, pasistačiau namą, sumokėdavau mokesčius už mokslą, rūpinausi savo šeima“, – BBC pasakojo dviejų vaikų tėvas.
Jo keturkojis buvo tokia svarbi gyvenimo dalis, kad asilui davė ir vardą – Carlosas.
„Bet vieną rytą pabudau, ir Carloso nebebuvo. Ieškojau jo visur, ir galiausiai radau – negyvą, su nulupta oda“, – apie savo mylėtą gyvūną pasakojo ašarų negalintis sulaikyti Anthony.
Dabar jis priverstas nuomotis asilą, kad šis trauktų vežimėlį su vandeniu, tačiau už tai jis moka pusę savo dienos uždarbio, kuris sudaro 3–4 dolerius per dieną.
„Dabar neturiu pakankamai pinigų. Nesumoku mokesčių už mokyklą, o nuo manęs priklauso šeima“, – sakė jis. Vyras nebegali ir įsigyti naujo gyvūno.
Asilų kančia
Kenijoje asilų kainos ir paklausa išaugo dėl trijų asilų skerdyklų, kurios pradėjo veikti šalyje. Kiekviena jų gali paskersti maždaug 150 asilų per dieną, gyvūnų mėsą supakuoti, sušaldyti, o odą – pasūdyti, ir viską paruošti eksportui.
Skerdykloje „Star Brilliant Donkey Export“ mokama už gyvą svorį. Asilai užtempiami ant metalinių svarstyklių, o paskui jiems į galvą paleidžiama kulka. Tuomet imamasi jų mėsos ir odos.
Skerdyklos vadovas Johnas Kariuki BBC pasakojo, kad dar prieš kelerius metus asilai nebuvo tokie paklausūs. „Žmonės pardavinėdavo karves, ožkas, kad sumokėtų už vaikų mokslą. Bet dabar žmonės daugiau prekiauja asilais nei karvėmis“, – sakė jis.
„Mes džiaugiamės kinais, nes anksčiau iš asilo buvo mažai naudos, o dabar tiek žmonių iš jų gali pasipelnyti“, – atviravo skerdyklos vadovas.
Visą procesą skerdykloje atidžiai prižiūri patys kinai – kad viskas būtų tinkamai paruošta ir supakuota.
Kai asilo oda yra verdama, gaunama ruda želatina, kuri yra būtina sudėtinė „ejiao“ – sveiko maisto ir tradicinės medicinos – produktų Kinijoje dalis.
Tačiau gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, kad su asilais skerdyklose elgiamasi žiauriai. „Oxpeckers“ atskleidė, kad mirties laukiantys asilai laikomi klaikiomis sąlygomis.
„Tai yra didžiausia krizė, kuri yra iškilusi asilams“, – sakė Mike'as Bakeris iš „Donkey Sanctuary“ – tarptautinės kampanijos, raginančios laikinai suspenduoti asilienos produkciją, kol visas procesas nebus tinkamai sureguliuotas.
„Milijonai jų yra paimami, ir kančios mastas yra toks, kokio aš niekada nesu matęs. Asilai kankinami badu iki mirties, nes tuomet lengviau nulupti jų odą. Arba uždaužomi lazda“, – pasakojo jis.
Tačiau kampanija gali džiaugtis, kad jų darbas pradeda duoti rezultatų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ugandoje, Tanzanijoje, Botsvanoje, Nigeryje, Burkina Fase, Malyje ir Senegale, Kinijai buvo uždrausta pirkti asilienos produkcijos.
„Daugiau nei tuzinas šalių jau ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų šią prekybą, nes jie žino, kaip tai svarbu skurstantiems žmonėms, ir žino, kaip žiauriai elgiamasi su gyvūnais“, – sakė M.Bakeris.
Asilai taip pat masiškai skerdžiami ne tik Afrikoje ar Kinijoje – vis didesniu mastu tai daroma ir Brazilijoje bei Peru.
