š viso šalyje per žiemą pažeista 20 tūkst. hektarų žiemkenčių, didžiausi pažeisti plotai – Joniškio (3,2 tūkst. hektarų), Šakių, Šiaulių, Kėdainių, Akmenės ir Pasvalio rajonuose. Gausus sniegas saugojo pasėlius nuo žiemos šalčių, tačiau susidariusi sniego pluta sukėlė augalų iššutimą.
„Ilgas, šaltas pavasaris trukdė žemdirbiams priimti sprendimus dėl praretėjusių pasėlių ir tolesnių darbų nukentėjusiuose pasėlių plotuose. Iki gegužės 1 dienos gavome 316 žemdirbių pranešimų apie neperžiemojusius pasėlius. Nors įtampų šią žiemą buvo nemažai, nuostoliai nėra milžiniški, tačiau kaip ir kiekvienais metais jų visiškai išvengti nepavyksta“, - sako tarptautinio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Pasėlių savidraudos fondas Lietuvos žemdirbiams už šių metų žiemos padarytas žalas apdraustiems žiemkenčiams iš viso išmokės per 1 mln. eurų draudimo išmokų. Maždaug pusė šios sumos jau išmokėta.
„Tai tik dar kartą įrodo, kad žemės ūkis pridėtinę vertę kuria ypač sunkiomis sąlygomis – tai verslas po atviru dangumi ir jam žaliavos gamybos praradimų išvengti yra sunku. Nors 2020 metų ruduo buvo palankus žieminių sėjai – vyravo šilti orai, o rudeninė pasėlių apžiūra parodė, kad žieminiai augalai – javai ir rapsai – žiemoti ėjo gerai išsivystę ir pasiruošę iškęsti šalčius, vis tik, žiema savo pėdsaką paliko. Ir mūsų savidraudos fondo atlikta žemdirbių apklausa parodė, kad iššalimą jie vertina kaip vieną didžiausių rizikų“, - komentuoja M.Rusteika.
Daugiau kaip 35 proc. žiemai apdraustų pasėlių sudarantys rapsai šiemet peržiemojo be didesnių nuostolių.
Pasėlių savidraudos fondo duomenimis, 2020-2021 m. žiemos sezonui buvo apdrausta 14 proc. daugiau nei pernai žiemą auginamų žiemkenčių. Šiai žiemai apdraustų pasėlių draudiminė vertė siekia 190 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai (160 mln. eurų).
Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga skatina žemdirbius drausti auginamus pasėlius ir dalį draudimo įmokų žemdirbiams kompensuoja.
