„Tai ne pirmas sprendimas, kai stambioms įmonėms sudaromos ne tokios palankios ūkininkavimo sąlygos. Mūsų nuomone, valstybė turėtų ginti Lietuvos rinką ir siekti, kad ši tvarka būtų pakeista. Tuo labiau kad išmokos mums ir taip mažesnės nei senosioms ES narėms“, – „Verslo žinioms“ sakė žemės ūkio investicijų bendrovės „Agrowill Group“ valdybos narys Vladas Bagavičius.
Anot jo, tai yra diskriminacija, nes įdirbti žemę tiek pat kainuoja tiek stambiam, tiek ir smulkiam ūkininkui.
Pasak V.Bagavičiaus, grupė dėl to praras kelis šimtus tūkstančių litų. Anot jo, grupės bendrovės yra išskaidytos ir ne visos pasieks 300 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. litų) ribą, nuo kurios išmokos mažinamos dar 4 proc., ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.
Vieno didžiausių Lietuvos žemės ūkio koncernų „Agrokoncernas“ vadovas Ramūnas Karbauskis spėja, kad išmokų reformos paskatins ūkių smulkinimą. Pasak jo, tokia tvarka sutaupo lėšų, tačiau neskatina gamybos.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas teigė, kad jį piktina tai, jog žinia apie išmokų mažinimą buvo netikėta. Jo teigimu, daug dirbamų žemės plotų nuomojami, o jų nuomos kaina prilygsta išmokoms.
Nuo kitų metų Lietuvai, kaip ir kitoms ES naujokėms, pradėtas taikyti naujas išmokų skaičiavimo būdas. Pagal jį subjektams, kurių bendra Europos Sąjungos ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir kitos paramos suma viršija 5 tūkst. eurų (apie 17,3 tūkst. litų), šią sumą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką. Ūkininkams, kurių išmokos viršija 300 tūkst. eurų (apie 1 mln. litų), finansavimas mažinamas dar 4 proc.
Kol kas nėra informacijos, kiek žemės ūkio bendrovių paveiks naujoji išmokų skyrimo tvarka.
Žemės ūkio ministerija siekia, kad nacionalinėms išmokoms už šiuo metus būtų skirta bent 117 mln. litų.
