„Galima tuos ribojimus nustatyti Vyriausybės, ministrų sprendimais. Jeigu matysim, kad politinės valios nebus per daug, visada yra kelias eiti įstatymo keliu ir prezidentas yra nusiteikęs teikti ir įstatymo projektus, jeigu Vyriausybė ir ministrai nesiims ryžtingų žingsnių“, – ketvirtadienį LRT radijui komentavo S.Krėpša.
G.Nausėda, anot jo, šį klausimą ketvirtadienį aptars su ministrais.
Prezidento patarėjas tikino, jog būdas nukreipti lėšas smulkesniems ūkininkams bus teisingesnis ir socialiai jautresnis.
„Tiesioginės išmokos, visų pirma, turi didinti pridėtinę vertę žemės ūkyje. Matome, kad mūsų žemės ūkio kuriama pridėtinė vertė žymiai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Prezidento nuomone, būtent toks panaudojimas su lubomis, nukreipiant lėšas labiau smulkesniems ūkininkams ir pakeliant jų produktyvumą, kuris žemesnis, būtų žymiai socialiai jautresnis ir teisingesnis kelias, ir tos lėšos būtų efektyviai panaudojamos“, – dėstė S.Krėpšta.
-
Politologai: gerai, kad ES susitarė dėl biudžeto, bet tiesioginės išmokos žemdirbiams – neefektyvios
-
Lietuvai – didesnės išmokos žemdirbiams, bet daugiausiai iš to išloš R.Karbauskis ir stambios žemės ūkio bendrovės
-
Šeimos ūkininkų sąjunga sveikina iniciatyvą dėl išmokų lubų, stambieji ūkininkai tai vadina nepagrįsta diskriminacija
-
G.Nausėda su ministrais aptars naująjį ES biudžetą, ekonomikos gaivinimo fondą
Apie tai, jog derėtų nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, G.Nausėda prakalbo Europos Sąjungos vadovams patvirtinus 2021–2027 metų ES biudžetą.
Pagal jį, tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 Eur už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 Eur už hektarą.
Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.
