Dabartiniai ūkininkai šitaip tvirtinti jau tikrai negalėtų: įvairios žemės ūkio verslą skatinančios priemonės, taip pat augantis viešojo sektoriaus dėmesys per palyginti trumpą laiką suformavo tiek kitokias ūkininkavimo tradicijas, tiek požiūrį į žemę dirbančius žmones.
Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus patarėjas Nerijus Gudelis, didžiausią įtaką Lietuvos žemės ūkio skaitmenizavimui, be jokios abejonės, turėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, dėl kurios buvo įgyvendintas ne vienas reikšmingas projektas, buvo ir yra vystoma ryšių infrastruktūra kaimiškosiose vietovėse, sukurta įvairiapusių įrankių, kurie valstybės paramą žemės ūkiui padarė lankstesnę, labiau orientuotą į žmogų, jo patogumą.
„Prieš porą metų, pasinaudodami Europos Sąjungos lėšomis, pradėjome įgyvendinti dar vieną itin svarbų projektą – „Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas“. Jo poreikį jutome jau seniai, nes Lietuvoje žemės ūkio verslo sektorius, jo veiklos efektyvumo, konkurencingumo rodikliai vis dar buvo analizuojami nepakankamai operatyviai ir įvairiapusiškai. Be to, nebuvo sukurtos vieningos žemės ūkio verslo duomenų rinkimo ir valdymo sistemos, duomenų bazės, kuri sujungtų įvairių šaltinių duomenis.
Paprasčiau kalbant, tas faktas, kad skirtingos viešojo sektoriaus organizacijos valdo skirtingus žemės ūkio verslo duomenis, taip pat kad nėra bendros sistemos tokio pobūdžio informacijai kaupti, apdoroti ir naudoti, neleidžia parinkti pačių efektyviausių ir labiausiai pagrįstų priemonių žemės ūkio verslui skatinti, palaikyti ir remti“, – problemas, su kuriomis paskutiniuoju metu susidūrė tiek Žemės ūkio ministerija, tiek patys žemdirbiai, vardija pašnekovas.
Analitinis darbas vyks gerokai sparčiau
Į klausimą, kas būtent pasikeis 2022 metų pradžioje, kai minėtas projektas bus galutinai įgyvendintas, N. Gudelis atsako paprastai: „Pirmiausia, turėsime patogų skaitmeninį įrankį, vadinamąją duomenų vitriną, kuri bus orientuota į Žemės ūkio ministerijoje dirbančius ekspertus, priimančius vienokius ar kitokius strateginius sprendimus, skirstant finansinę ir kitokią paramą, identifikuojant žemės ūkio verslą skatinančias priemones.
Trumpiau tariant, pagaliau turėsime analitinį įrankį, skirtą analitikams. Žemdirbiai, nors ir nėra tiesioginiai šio projekto naudos gavėjai, jo vertę tikrai pajus.
Šio įrankio padedami ekspertai matys platesnį ir tikslesnį Lietuvos žemės ūkio vaizdą.
Šio įrankio padedami ekspertai matys platesnį ir tikslesnį Lietuvos žemės ūkio vaizdą. Nors Lietuva ir nedidelė valstybė, vis dėlto situacija šalies regionuose nėra vienoda, tad vienur galbūt yra reikalingos vienokios strateginės kryptys ir priemonės, kitur – priešingai, reikia darbuotis visai kita linkme“.
Anot N. Gudelio, minėtas projektas ekspertų analitinį darbą padarys ne tik paprastesnį, bet ir gerokai spartesnį. „Iki šiol analitinis darbas taip pat vyko, tačiau viskas labai užsitęsdavo. Žemės ūkio verslą prižiūrinčios viešojo sektoriaus institucijos rašydavo viena kitai, užklausdavo duomenų, laukdavo informacijos, todėl ekspertinių išvadų, apibendrinimų, įžvalgų kartais reikėdavo laukti savaičių savaitėmis. Tuo tarpu pabaigus įdiegti šiuo metu dar kuriamą skaitmeninį įrankį kai kurios analizės turėtų užtrukti vos keliolika ar net kelias minutes“, – pasakoja jis.
Pašnekovo teigimu, projekto metu Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tarpžinybinėje mokestinėje duomenų saugykloje yra kuriama žemės ūkio veiklos duomenų vitrina, į kurią „suplauks“ pagrindinių informacijos šaltinių, tokių kaip VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto, duomenys.
Projekto naudą pajus ir ūkininkai
N. Gudelis pasidžiaugia, kad įgyvendinant projektą jokie suplanuoti darbai išskirtinai nestrigo. Kadangi projektas apima itin didžiulį įvairių subjektų ir objektų skaičių, aišku, nebuvo paprasta tarpusavyje susiderinti visas reikalingas metodikas, išsigryninti, kas, kaip ir po ko turėtų vykti. Projekto pradžioje kiekvieną savaitę sėsdavome diskusijoms. Šiemet viskas, kas diskutuojant buvo nutarta ir „suguldyta“ į projekto dokumentus, yra perkeliama į skaitmeninę erdvę.
Patys ūkininkai šiuo metu kuriamą ir netrukus galutinai įdiegtą elektroninę žemės ūkio verslo analizės sistemą, kuri padės dar kokybiškiau formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką, tikėtina, įvertins teigiamai.
Projekto metu nustatytos ir apibrėžtos žemės ūkio verslo analizės ir modeliavimo sritys bei ribos, tinkamai pasirinkti rodikliai bei parengta skaičiavimo, duomenų tvarkymo, sisteminimo ir kitokios metodikos, taip pat metodika, skirta kokybiniam žemės ūkio subjektų nuomonės tyrimui periodiškai atlikti. Visa tai žemės ūkio verslo sektorių turėtų padaryti dar pažangesnį ir produktyvesnį, nes darbuotis jame ir laiku iš viešojo sektoriaus sulaukti būtinų sprendimų ar reikalingiausios paramos taps nepalyginamai lengviau.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
