Chloroze vadinama liga palietė kokoso palmių plantacijas Karibų jūros regiono šalyse, taip pat Dramblio Kaulo Krante ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Ši liga plinta plantacijose, kurios yra specialiai išskirtos siekiant išsaugoti šių augalų įvairovę ateinančioms kartoms.
Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, kokoso palmių plotai Karibų jūros regiono šalyse nuo 1994 metų sumažėjo 17 procentų.
„Neperdėsiu pasakydamas, kad tokiais tempais kokosai Karibų jūros baseine greitai išnyks“, – sakė Karibų žemės ūkio tyrimų ir plėtros instituto regioninės kokosų auginimo programos koordinatorius Comptonas Paulas.
Specialistai sako, kad kokoso palmių genofondo išsaugojimas – labai sudėtingas reikalas. Daugumos augalų sėklas galima šaldyti ir laikyti praktiškai amžinai, laikantis ypatingų sąlygų. Tačiau kokoso riešutas iš esmės visas ir yra sėkla. Tačiau jame yra per daug drėgmės, kad jį būtų galima sušaldyti.
Tiesa, neseniai mokslininkai išmoko iš riešutų paimti embrionus ir juos šaldyti. Vėliau įdėjus jos į specialią aplinką galima išauginti iki sodinimui tinkamos būklės. Tačiau tokia technologija nėra patikima.
„Iš 200 embrionų pavyksta išauginti 10-20 kokosų“, – sakė prancūzų genetikas Rolandas Bourdeix.
