„Jeigu aš greitai to nepadarysiu, kažkas kitas padarys. Nėra jokių priežasčių, dėl ko alpakos Lietuvoje nepritaptų. Pradžia bus lėta, bet galiausiai dėl savo entuziazmo ir sukauptų žinių aš susitvarkysiu“, – neabejoja 26-erių australas.
Nėra jokių priežasčių, dėl ko alpakos Lietuvoje nepritaptų.
Alpakos – kupranugarinių šeimos žinduoliai, panašūs į lamas, tik mažesni. Jos auginamos vilnai, kuri laikoma prabangos produktu. Iš vienos alpakos galima išgauti apie 5 kg vilnos. Alpakų vilna – labai švelni ir minkšta, neturi lanolino, būna 22 natūralių spalvų. Pluoštas – tvirtas.
„Viskas, ką mes dėvime, gali būti pagaminta iš alpakų vilnos, – įsitikinęs Edwardas. – Dauguma Jungtinės Karalystės fabrikų naudoja būtent alpakų vilną dėl geros kokybės, tvirtumo ir šiltumo.“
Užaugo tarp alpakų
Kiek save pamena, Edwardas visą savo laisvalaikį praleisdavo tarp alpakų, padėdamas šeimai dideliame šių gyvūnų ūkyje. Sidnėjaus priemiestyje jo mama su trimis vaikais šiuo metu turi apie 800 alpakų bandą.
2005-aisiais E.Billingtonas nusprendė vykti į Angliją padėti vietiniams vystyti alpakų pramonę ir generuoti geriausios veislės pardavimus. Tuomet planavo likti Anglijoje metams, tačiau praėjo beveik septyneri.
Egzotika, tinkama Lietuvai
Lietuvoje Edwardas pirmąkart atsidūrė prieš pora metų – atvyko aplankyti Vilniuje gyvenančio draugo norvego Oysteino Alendalo. Tuomet jie nusprendė įkurti čia verslą – modelių agentūrą „Reconnoitre Models“. Edwardas yra agentūros investuotojas, taigi Lietuvoje lankosi dažnokai.
Edwardui patinka Lietuva. Jaunas vyras ketina čia įkurti ir pirmą šalyje alpakų fermą: „Kiek man žinoma, alpakų Lietuvoje iki šiol nebuvo auginta. Jos auga likusioje Europos dalyje ir nėra priežasčių, kodėl jos negalėtų būti auginamos Lietuvoje. Alpakos prisitaiko prie skirtingo klimato. Jų priežiūra nekainuoja brangiau nei avių, tačiau alpakos – protingesni gyvūnai.“
Vienas iš privalumų, kuriuos Edwardas įžvelgia, – Lietuvoje žemė daug pigesnė nei Anglijoje. Nors užsieniečiai šalyje pirkti žemės negali, Edwardas neatmeta galimybės to padaryti per vietinį žmogų. Jam pakaks ir hektaro. Anot verslininko, nemažai žmonių augina alpakas ir daug mažesniuose plotuose.
„Visiems europiečiams alpakos atrodo egzotiškos, tačiau viskas yra dėl nepakankamo švietimo. Reikia suteikti galimybę alpakoms augti mūsų aplinkoje“, – pasakoja verslininkas.
Alpakų ferma Lietuvoje bus įkurta jau šią žiemą. Tiksli data priklausys nuo to, kurį žemės plotą gyvūnams auginti verslininkas išsirinks. Edwardas jau yra nusižiūrėjęs kelis variantus. Pirmas kelias savaites, kad nesušaltų, alpakos bus laikomos kluone. Čia vėliau bus laikomi ir jaunikliai.
Už patiną galima gauti iki 35 tūkst. Lt
Į Lietuvą iš pradžių bus atvežta 30 alpakų. Jei viskas eisis sklandžiai, alpakų bus atvežta daugiau. Nuo jų kiekio priklausys ir tai, kiek žmonių fermoje bus įdarbinta. Šiaip alpakos reikalauja nedaug priežiūros.
Verslininko teigimu, europiniu mastu 30 alpakų – tai jau labai didelė ferma, nes vidutinis bandos dydis – iki 10 gyvūnų.
Šių gyvūnų vertė labai priklauso nuo vilnos kokybės ir spalvos. Už patiną galima gauti nuo tūkstančio iki 10 tūkst. eurų (iki 35 tūkst. Lt).
Šių gyvūnų vertė labai priklauso nuo vilnos kokybės ir spalvos. Už patiną galima gauti nuo tūkstančio iki 10 tūkst. eurų (iki 35 tūkst. Lt). Dėl to iš Australijos į Angliją Edwardas importuoja geriausias alpakas, kad susilauktų veislinių palikuonių.
Į mūsų šalį turėtų būti atvežta dviejų rūšių alpakų – Suri ir Huacaya. Suri – labai retos, jų vilnos struktūra visai kitokia – verslininkas ją palygino su dredais. Tokių fermoje bus tik pora, nes Suri veislės alpakoms netinka augti šaltyje. Huacaya rūšis – priešingai, gerai pakenčia šaltį. Antai Skandinavijoje jos puikiai auga.
Alpakoms auginti neprireiks jokių specialių priemonių, išskyrus gero aptvaro, traktoriaus, kluono – kaip ir visiems galvijams. Žinoma, teks apsirūpinti tinkamais medikamentais, kartą per metus alpakas apkirpti. Pašaru labai rūpintis neteks – alpakos minta specialiai joms paruoštais rutulėliais iš žolės, taip pat ėda šieną.
„Neprireiks nieko, ko nerastum nusipirkti pas veterinarus ar internete“, – šypsosi Edwardas.
Neįprasti gyvūnai
Žemės ūkio ministerijos atstovo Viliaus Rekevičiaus teigimu, Lietuvoje alpakų niekas iki šiol neaugina dėl paprastų priežasčių – jos čia negyvena, o specialiai niekas neimportuoja.
Tačiau šalyje auginami kitokie egzotiški gyvūnai. Pavyzdžiui, Lietuvoje oficialiai užregistruota 20 stručių bandų. Šiuo metu šalies laukuose ganosi 586 stručiai. Yra pas mus ir audinių – net 55 bandos, kurias sudaro beveik 570 tūkst. audinių. Bizonų auginama tik viename ūkyje, tačiau ten jų yra net 81. Fazanų šalyje – 24 bandos (1748 fazanai). Yra ir devynios lamos, kurios auginamos trijose bandose.
Taip pat Lietuvoje galima aptikti 17 muflonų bandų, kurioms priklauso 272 tokių kalnų avino porūšio atstovai. Yra 10 bandų nutrijų, kurias sudaro 479 graužikai. Pentardų – 26 bandos (244 paukščiai). Daugiau nei 1900 mielų gyvūnėlių šinšilų auginama 7 bandose.
