Iš Tauragės milteliai keliaus į visą pasaulį
Ketvirtadienį AB „Vilkyškių pieninės įmonių grupė“ pranešė apie 26 mln. eurų dydžio investiciją Tauragėje. Šiame Žemaitijos mieste bendrovė įgyvendins išrūgų perdirbimo gamyklos projektą.
Kaip 15min teigė AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius, naujojoje gamykloje išrūgos bus perdirbamos iki sausų išrūgų miltelių pavidalo.
Mes šiandien pardavinėjame išrūgų produktus kaip žaliavą, o dabar mes ją perdirbsime iki galo. Turėsime galutinį produktą, kurį galėsime eksportuoti į visą pasaulį.
„Tai mums suteiks papildomą pridėtinę vertę ir konkurencingumą“, – sakė G.Bertašius.
„Mes šiandien pardavinėjame išrūgų produktus kaip žaliavą, o dabar mes ją perdirbsime iki galo. Turėsime galutinį produktą, kurį galėsime eksportuoti į visą pasaulį.“
Gamybą privertė pakoreguoti rusai
Investicijas į inovacijų diegimą, naujų produktų gamybą bei gamybos pritaikymą prie naujų eksporto rinkų numato ir „Vilkyškių pieninės“ konkurentas „Rokiškio sūris“.
Bendrovės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sakė, kad per dvejus metus šiems tikslams pasiekti bus skirti 27 mln. Eur, kurių dalį sudarys ES parama.
Ši investicijų suma bus padalinta visoms „Rokiškio sūrio“ įmonėms, o prie būtinybės skirti pinigų gamybos proceso pokyčiams prisidėjo ir Rusijos įvestas prekių embargas.
D.Trumpos teigimu, iš dalies pakeisti technologinę įrangą reikia dėl smukusio „Tilsit“ rūšies sūrio, kurį labai mėgsta rusai, populiarumo. Bendrovė planuoja gaminti mažiau šio sūrio ir daugiau kitos rūšies produktų.
„Tilsit“ sūris yra populiarus tik į Rytus nuo mūsų, o be Rusijos ten nebėra daugiau potencialių didelių pirkėjų, kad galima būtų parduoti tokius kiekius, kuriuos gaminome aukščiau“, – pripažino „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas.
Pieno fronte nieko naujo
2015 m. pienininkai skundėsi dėl itin žemų pieno supirkimo ir pieno produktų kainų, tačiau šįmet situacija tikriausiai išliks panaši.
„Pirmąjį pusmetį nieko gero nematyti, t. y. bus toks pat žemas (kainų) lygmuo, kaip ir dabar. Kas toliau – sudėtinga sakyti, galime tik spėlioti, kad galbūt kažkas keisis“, – paklaustas apie pieno kainų prognozes šiems metams teigė G.Bertašius.
Gerokai pesimistiškiau ateitį vertino D.Trumpa: „Krizė tęsiasi ir jokių viltį teikiančių ženklų nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje nematome.“
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas priminė, kad lygiai prieš metus pienininkai tikėjosi, kad pieno pramonės krizė, prasidėjusi 2014 m. pavasarį, baigsis jau 2015 m. vasaros pabaigoje.
„Kol kas pasaulyje dėl ES kvotų sistemos pakeitimo ir prieš tai buvusių keleto pelningų metų, pieno gaminama daugiau, negu suvartojama. Be to, egzistuoja geopolitinis nestabilumas, ir visa tai neduoda rinkoms jokio optimizmo“, – apie įtemptą situaciją pieno sektoriuje kalbėjo D.Trumpa.
Kinija neišgelbės?
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas skeptiškai vertino ir galimybes produkciją realizuoti greitai savo vartus Lietuvos pienininkams atversiančioje Kinijos rinkoje.
D.Trumpa paragino nepamiršti, kad gerokai arčiau Kinijos yra didžiausia ir efektyviausia pieno miltų gamintoja Naujoji Zelandija.
D.Trumpa paragino nepamiršti, kad gerokai arčiau Kinijos yra didžiausia ir efektyviausia pieno miltų gamintoja Naujoji Zelandija, o sūrio per metus Rusija importuodavo 140 tūkst. tonų, kai Kinija perpus mažiau – 70 tūkst. tonų.
Tuo tarpu G.Bertašius tvirtino, kad jo bendrovė susitarimo su Kinija laukia, tačiau deda didžiules pastangas ir norėdama įsitvirtinti kitose šalyse.
„Į keletą rinkų kiekvienais metais pavyksta įeiti“, – džiaugėsi G.Bertašius, bet nenorėjo atskleisti konkrečių šalių pavadinimų.
„Rokiškio sūrio“ ir „Vilkyškių pieninės“ atstovai taip pat pripažino, kad šiuo metu vyksta derybos ir su šiais metais į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką žengsiančiu prekybos tinklu „Lidl“. Tiesa, nei G.Bertašius, nei D.Trumpa diskusijų su „Lidl“ atstovai detalių neatskleidė.
„Viskas yra derybų stadijos“, – lakoniškai sakė D.Trumpa.
Latviai ir estai žymiai konkurencingesni
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, remdamasis Europos Komisijos duomenimis, pranešime spaudai tvirtino, kad pieno produktų suvartojimas ir gamyba 2016–2025 m. kasmet paaugs po 1,9 proc.
„Pieno centro“ direktorius Lietuvos pienininkams siūlo imti pavyzdį iš kolegų Latvijoje ir Estijoje.
E.Simonis siūlo nepamiršti, kad praėjusiais metais nemažai pasaulio šalių, tokių kaip Meksika, JAV, Malaizija, Filipinai ar Japonija, pieno importą pastebimai padidino.
Tiesa, „Pieno centro“ direktorius Lietuvos pienininkams siūlo imti pavyzdį iš kolegų Latvijoje ir Estijoje.
Šiose šalyse pieno ūkiai didesni negu Lietuvoje, todėl jeigu smulkieji Lietuvos pieno gamintojai nebendradarbiaus tarpusavyje, konkurencija su latviais ir estais taps dar aršesnė.
2015 m. Lietuvos pieno perdirbėjai už aukštos kokybės žaliavinį pieną iš stambiųjų pieno gamintojų Estijoje ir Latvijoje mokėjo vidutiniškai 15 proc. mažesnę kainą negu Lietuvoje.
„Jau dabar latvių ir estų pieno ūkių konkurencingumas yra didesnis – net gaudami mažesnę supirkimo kainą stambesni kaimyninių šalių ūkiai turi geriau subalansuotą sąnaudų struktūrą, todėl dirba efektyviau“, – rašoma „Pieno centro“ pranešime žiniasklaidai.
