Suvažiavimo metu kliuvo ir valdžiai, ir perdirbėjams, ir prekybininkams. Ūkininkai piktinosi, kad jų reikalavimų niekas negirdi ir priminė anksčiau blokuotus kelius, už kuriuos akcijos organizatoriai iki šiol neišbrenda iš teismų. Pasak pieno gamintojų atstovų, radikalios akcijos gali būti rengiamos ir ateityje.
Kaip gyventi toliau?
Problemos nesprendžiamos. Susirinkome pasikalbėti, kaip mums toliau gyventi, – kalbėjo J.Vilionis.
„Šiandien susirinkom į pieno gamintojų suvažiavimą. Visą laiką tikėjomės, kad problemos išsispręs ir jo daryti nereikės. Problemos nesprendžiamos. Susirinkome pasikalbėti, kaip mums toliau gyventi“, – į susirinkusius kreipėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Jis netruko padaryti ekskurso į netolimą praeitį: „Prisimenam, kai išvažiavome į akciją blokuoti kelius ir buvome teisiami. Teismai nesibaigę iki šiol. Advokatų paslaugos mums kainavo per 130 tūkst. Buvo duotas pažadas, kad teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasirašys taikos sutartį, bet to nepadarė. Tai daro gėdą ir jam, ir premjerui.“
Ūkininkams, kurie buvo teisiami, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas įteikė padėkas. Iš suvažiavimo dalyvių buvo renkami pinigai ateities teisinėms kovoms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Iš pieno rinkos žada trauktis ir dideli, ir maži žaliavos tiekėjai
Suvažiavime dalyvavo daugiau nei 2000 žmonių. 15 val. ūkininkų automobilių virtinė pravažiavo pro Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją.
Beviltiška situacija
Žemės ūkio ministerija neturi skirti finansinės paramos perdirbėjams, kol pieno supirkimo kaina nepakils iki ES vidurkio, – siūlė suvažiavimo pirmininkas.
„Nematom kito kelio, kaip išeiti iš beviltiškos situacijos. Lietuva tapo ES šalimi, kur pieno gamintojams už litrą pieno mokama mažiausiai.
Tiesioginės išmokos taip pat mažiausios. Rugpjūčio mėnesį kainos krito itin ženkliai. Ūkininkai prarado apie 30 milijonų litų pajamų. Metų pabaigoje situacija nepagerėjo. Pieno gamintojai patyrė daugiau nei 120 mln. litų (beveik 35 mln. eurų) nuostolio. Šių metų sausio mėnesį supirkimo kaina krito dar 10 proc.“, – apmaudo neslėpė J.Vilionis.
Pasak jo, žaliavinio pieno importas auga. „Žemės ūkio ministerija neturi skirti finansinės paramos perdirbėjams, kol pieno supirkimo kaina nepakils iki ES vidurkio. Tik laikinos priemonės situacijos pieno sektoriuje iš esmės nepakeis. Žemės ūkio ministrais tampama pagal partinę liniją, o ne pagal kompetenciją. Šiaulių apskritis per 20 metų sulaukė tik vieno veterinarijos gydytojo. Specialistai nėra ruošiami. Apie kokią pagalbą galima kalbėti?“, – siūlė asociacijos vadovas.
Jo nuomone, ministrės Virginijos Baltraitienės pasiūlymas reguliuoti kainas yra geras, tačiau kyla klausimas, ar jis sulauks palaikymo Seime? „Ten girdimi ne 60 tūkst. pieno gamintojų, o 5 perdirbėjų ir kelių prekybos tinklų balsai“, – piktinosi J.Vilionis.
„Norime paklausti savo valdžios ir Europos Komisijos atstovų, kurie taip pat dalyvauja: kas Lietuvos gamintojų laukia po kvotų panaikinimo? Lietuvos ūkis taps visiškai nekonkurencingas. Iki šiol nėra aišku, kokie bus rinkos reguliavimo mechanizmai. Kaip šį pavasarį išeisime į laukus? Juk artėja sėja, o pinigų nėra.
Ar. kalbėdami apie energetinę nepriklausomybę, mes garantuosime nepriklausomybę nuo importuojamų maisto produktų? Juk buvome ir esame žemdirbių tauta. Jei problemos nebus sprendžiamos, būsime priversti imtis radikalesnių priemonių“, – kalbėjo suvažiavimo pirmininkas.
Apgailėtina ateitis
Vertinant pieno eksportą, Lietuva užimą 13 vietą ES ir 20 vietą pasaulyje.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys teigė, kad dabar Lietuvoje panaši pieno supirkimo kainų krizė kaip ir 2009 m., tačiau pastarieji penki tarptautiniai aukcionai rodo, kad pieno supirkimo kaina augo.
„Kovo mėnesį supirkimo kainos turi pradėti didėti, jei perdirbėjai tai įvertins“, – prognozavo A.Gapšys.
Vertinant pieno eksportą, Lietuva užimą 13 vietą ES ir 20 vietą pasaulyje.
Pasak kalbėtojo, stebint statistiką kyla klausimas, kodėl kainos keičiasi taip vienodai. „Tai gali būti perdirbėjų susitarimas“, – svarstė A.Gapšys.
Nuo 2007 metų dvigubai mažėjo tiesioginės išmokos gyvuliams ir dvigubai augo išmokos, susijusios su grūdų auginimu. „Išsilaikyti turi tie ūkiai, kurie turi daugiau žemės. Kitų ateitis yra apgailėtina“, – reziumavo specialistas.
Kaltinimai perdirbėjams
Šiandien pieno perdirbėjai ir prekybininkai aiškiai piktnaudžiauja. Jie dangstosi tuo, kad reikia didelį kiekį eksportuoti, bet patys tą kiekį didina, kad Lietuvos gamintojams būtų mokama mažesnė kaina, – nurodė B.Markauskas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas pranešė, kad pieno gamintojų išlaidos augo dvigubai greičiau nei pajamos. „Su gyvulininkyste Lietuvai yra labai blogai. Per penkiolika metų pieno daugiau neprimelžiama. Ta pati situacija su mėsa“, – minėjo jis.
Pasak pranešėjo, 2013 m. į Lietuvą importuota 371 tūkst, tonų pieno. Tai penktadalis nuo Lietuvoje pagaminamo kiekio. „Šiandien pieno perdirbėjai ir prekybininkai aiškiai piktnaudžiauja. Jie dangstosi tuo, kad reikia didelį kiekį eksportuoti, bet patys tą kiekį didina, kad Lietuvos gamintojams būtų mokama mažesnė kaina.
Perdirbėjams skiriama šimtamilijoninė parama, tačiau tais pinigais smukdomi Lietuvos pieno gamintojai“, – kalbėjo B.Markauskas.
Pasak jo, nerimą kelia ir ES bei JAV laisvos prekybos sutartis. JAV aplinkosaugos standartai žymiai mažesni. Turi aiškiai pasakyti, kad ūkininkams ji nebus naudinga.
