Pieno gamyba ir perdirbimas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai išplėtotų žemės ūkio ir maisto sektorių. Natūralaus riebumo pienas 2019 m. sudarė 16,8 proc. Lietuvos žemės ūkio produkcijos, o pieno produktų eksportas kasmet generuoja vidutiniškai 26 proc. maisto ir gėrimų gamybos įmonių eksporto vertės.
Tačiau strategiškai svarbus Lietuvos pienininkystės sektorius yra atsidūręs labai pavojingoje situacijoje, bemaž visą pastarąjį dešimtmetį šis sektorius traukėsi. Gamybos mažėjimą didžiąja dalimi lėmė spartus pieno ūkių traukimasis iš veiklos: 2020 m. pieno sektoriuje veikė beveik per pusę mažiau ūkių nei 2016 m., o laikomų pieninių karvių skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 22 proc.
Todėl pagrindinis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginiame plane) numatytas šio sektoriaus paramos tikslas – palaikyti pieno ūkių ekonominį tvarumą, t.y. šių ūkių pajamas bei iš dalies jas stabilizuoti ir tokiu būdu išlaikyti ūkius pienininkystės veikloje bei pristabdyti itin sparčias ūkių traukimosi iš rinkos tendencijas.
Išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos, o už karvių produktyvumo tyrimus bus mokamas priedas.
Siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti paramą, išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos, o už karvių produktyvumo tyrimus bus mokamas priedas. Susietąją paramą planuojama mokėti už 225 tūkst. karvių. Svarbu pažymėti, kad išlikus bendro karvių skaičiaus mažėjimo tendencijai finansavimas nesikeis, tačiau didės numatyti išmokos dydžiai.
Diferencijuota išmoka siekiama sukoncentruoti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinti spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą. Parama bus mokama už visas laikomas atitinkamus kriterijus išpildančias deklaruotas pienines karves, o išmokų dydžius diferencijuojami pagal 4 laiptus, priklausomai nuo laikomų karvių skaičiaus.
Preliminarūs vidutiniai išmokos dydžiai 2023-2027 m. periodu pieninių veislių karvių augintojams:
- Už pirmas 10 karvių – 170 Eur/vnt.
- Už 11-50 karvių – 218 Eur/vnt.
- Už 51-150 karvių – 241 Eur/vnt.
- Už paskesnes, daugiau kaip 150 karvių – 181 Eur/vnt.
- Priedas už tyrimus - 10 Eur/vnt.
Numatytas 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai. Produktyvumo tyrimai yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, didinant pieno gamybos efektyvumą.
Naujuoju programiniu laikotarpiu nebelieka paramos už pieninius bulius.
Svarbu tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu nebelieka paramos už pieninius bulius. Už juos 2015-2022 m. skiriama tiesioginių išmokų lėšų dalis perkeliama pieninių veislių karvių sektoriui vystyti ir palaikyti.
Paramos gavėjai
Paramos galės kreiptis visus reikalavimus reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti atitinkantys asmenys. Siekiant gauti susietąją paramą, bus būtina laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.
Parama bus mokama už įregistruotas ir nepertraukiamai laikytas valdoje išlaikymo laikotarpiu pienines karves. Jeigu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėnesių laikotarpiu iki išlaikymo laikotarpio pradžios, jeigu 18 mėnesių laikotarpiu pieninė karvė ŪGR buvo registruota kito valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu – šis reikalavimas laikomas įvykdytu.
Galima parama pienininkystės ūkiams dalyvaujant kitose priemonėse
Pienininkystės ūkiams taip pat aktualios tiesioginės paramos rūšys, kur jie laisvanoriškai galės dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose).
Siekiant gauti susietąją paramą, bus būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų.
Ekoschemoje „Gyvūnų gerovė“ numatytoje veikloje „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Išmoka už pieninių galvijų ganymą nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų per metus ganyklose – 48 Eur už sąlyginį gyvūną (SG).
„Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – išmoka ganant pieninius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse, ganyklose arba ganant melžiamas užtrūkusias karves nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus – 22 Eur už SG.
Pieninių veislių karvių augintojai galės dalyvauti ir su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose. Pagal veiklą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmoka už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius jau 2022 m. padidėjo beveik dvigubai ir siekia 192 Eur/ha, išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą ganant yra 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą ganant – 330 Eur/ha.
Dalyvaujantiems veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ numatyta išmoka 242 Eur/ha.
Pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams pieno ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Išmokos naujuoju laikotarpiu didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha ir 198 Eur/ha.
Naujo finansinio periodo priemonės aktualios jau dabar
Šiuo metu pieno ūkių valdytojai jau turėtų pasidomėti paramos sąlygomis pagal Strateginio plano 2022–2027 m. priemones:
„Labai smulkių ūkių plėtra“(galimas didžiausias paramos intensyvumas 85 proc.);
„Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., o jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
„Investicijos į žemės ūkio valdas“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 50 proc. jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 70 proc.);
„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (didžiausia galima išmokos suma gali sudaryti 100 tūkst. Eur), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., jauniesiems ūkininkams ir investuojantiems į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
Pieno ūkiai taip pat galės dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas verslo plano įgyvendinimui 60 proc.).
Pieno sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie galės kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės“ priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“.
Pieninių veislių karvių augintojai taip pat gali gauti individualias konsultacijas, dalyvauti mokymuose, EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.
Pienininkystės sektoriui taip pat aktuali parama pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Ūkiams kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką.
Taip pat pieninių veislių galvijų augintojai gali kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, įgyvendinti pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
