Jau skelbta apie 345 mln. eurų dalybas COVID pasekmėms sušvelninti – iš šios sumos 46,8 mln. eurų dalins Žemės ūkio ministerija. 7,6 mln. eurų bus atriekta melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai, o stambiausia suma – 38 mln.. eurų – bus padalinta „kaimo startuoliams“.
Verslo organizacijų atstovai pastebi, kad jokioje kitoje srityje startuoliai nesulaukia tokios paramos.
Po 40 tūkst. eurų – įsikūrimui
Jau birželio 1-ąją dieną jaunieji ūkininkai galės pradėti teikti paraiškas gauti paramai įsikūrimui. Pradžioje buvo numatyti 17 mln. eurų, o nauju planu pridėti dar 8 milijonai eurų nacionalinių lėšų. Vienas asmuo gali gauti iki 40 tūkst. eurų, todėl visos paramos sumos užteks maždaug 625-iems jauniesiems ūkininkams.
„Papildomas finansavimas paskatins žmones iki 40 metų pradėti žemės ūkio veiklą: kurti darbo vietas sau ir kitiems, išlaikyti gyvybingas kaimo vietoves“, – teigia Žemės ūkio ministerija.
Be šių išmokų, kaip ir visi ūkininkai, jaunieji ūkininkai galės gauti tiesiogines išmokas už pasėlius ir pan.
Paramos gali kreiptis ūkininkas, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, kuris atitinka šiuos reikalavimus: ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.
Po 18,8 tūkst. eurų – verslo pradžiai kaime
20 milijonų eurų papildomos paramos keliaus priemonei „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ – bendra paramos suma jau sieks 25 mln. eurų.
Naujus verslus ir darbo vietas kaime steigiantys asmenys gali gauti iki 18,8 tūkst. eurų paramą, tad iš viso sumos pakaks paremti bent 1330 kaimo „startuolių“.
Paraiškas Nacionalinė mokėjimo agentūra planuoja priimti nuo gegužės 18 d.
„Ši parama skirta kurti naujus verslus ir darbo vietas kaime ne žemės ūkio sektoriuje. Dėl COVID-19 išaugo darbo neturinčių asmenų skaičius, kuriems padėti galėtų parama verslui pradėti. Šiuo metu ypač aktualu mažinti socialinę įtampą dėl padidėjusio nedarbo kaimo vietovėse, tai taip pat ir paskata kurtis mažiems verslams, kurie būtų labiau pasiskirstę teritoriniu atžvilgiu, būtų sukuriamos įvairios paslaugos, labiau prieinamos žmonėms, nutolusiems nuo didžiųjų šalies miestų“, – paaiškina ŽŪM.
Likę 10 milijonų eurų papildomos paramos bus išdalinti per priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ (bendra suma – 12,5 mln. Eur) – paramos gali kreiptis visi užsiimantys žemės ūkio veikla. Parama atiteks beveik 700 smulkių ūkių.
„Smulkiesiems ūkininkams, kurie pandemijos akivaizdoje ypač kenčia dėl apyvartinių lėšų stokos, numatoma papildomai skirti 10 mln. Eur, – rašoma pranešime. – Papildomas smulkių ūkių rėmimas prisidės prie COVID-19 sukeltų padarinių mažinimo, nes jiems, kaip ir bet kuriam kitam smulkiam verslui, sunkiau sukaupti finansinių atsargų.“
Nurodoma, kad tikslinės sritys – efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą.
J.Talmantas: nukentėjome visi, ne tik smulkūs ar jauni
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas neigiamai vertina tokias pinigų dalybas.
„Aš manau, kad vis dėlto reikėtų neišskirti tam tikrų grupių, tokių kaip jauni ar kaime verslai. Daug tų verslų yra. Blogiausia yra, kad yra žemės ūkis išskiriamas į grupes: jauni, seni, smulkūs, stambūs, vidutiniai. Tų sunkumų patiriame visi. Ir po šios nakties – ir grūdininkai patyrė stiprių sunkumų, nes sniegas suguldė rapsą ir kitas kultūras. Nėra nei vienai grupei, smulkiems, vidutiniams ar stambiems, lengva“, – tikina J.Talmantas.
Jis patvirtino, kad ministerija sprendimo nederino su žemės ūkio organizacijomis.
„Žinot, pinigus dalinti lengviau negu juos uždirbti. (…) Reikėtų priimti tam tikrą sprendimą ir daryti, kaip sako, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Nėra taip, kad nukentėjo viena grupė, o kiti ne. Paskirstymas turėtų būti tolygus visiems, peržiūrėjus tam tikras sumas“, – įsitikinęs J.Talmantas.
J.Sviderskis: paramą ima, bet ar įsikuria?
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis į papildomą paramą „startuoliams“ žvelgia dvejopai: pritaria, kad pradedančiuosius remti reikia. Tačiau jis abejoja, ar pinigai tikrai bus panaudoti, ar „tik įsisavinti“.
„Kaip čia pasakyt, kad išeitų gerai... Visi norime, kad kaimas būtų atsinaujinęs, atsijauninęs, gražus, kad vienodai būtų gera žmogui gyventi kaime ir mieste. Bet apskritai vienaip ar kitaip yra atsiradusios dvi Lietuvos: Vilnius, didieji miestai ir kaimas. Ir tas lėšų paskirstymas, tegu būna jis geras jauniems ūkininkams“, – kalba J.Sviderskis.
Tačiau, anot jo, stambesni rinkos dalyviai dabar jaučiasi atsidūrę „pakraštyje“, nors sukuria daugiausiai produkcijos.
„Kad reikia duoti jaunimui, kad reikia remti smulkius ir vidutinius ūkius, tai turbūt niekam nekyla abejonių. Bet. Mes juos remiam, vis remiam, bet mes niekada nepaklausiam, o aš ne kartą klausiau, kokia yra grąža iš to? Kiek tas pinigas, tas įdėtas euras atsipirko? Kiek šiandieną paramą gavusių ūkininkų iš tiesų įsikūrė, dirba, gyvena pačiame kaime? Sukūrėme naują kastą jaunųjų ūkininkų, kurie gyvena Vilniuje, Barselonoje, Paryžiuje, velnias žino kur, o ūkininkauja Lietuvoje“, – teigia J.Sviderskis.
Jo vertinimu, apskritai 40 tūkstančių eurų suma pradedančiajam ūkininkui yra nedidelė, tačiau jis taip pat gali pasinaudoti parama investicijoms, „kur jau eina visai kitos sumos“.
„Mūsų problema turbūt, kad ypač dažnai tie pinigai atsiranda prieš rinkimus, vienokiu ar kitokiu pavidalu. Ne tik žemės ūkiui. O po to dejuojama, koks tas Lietuvos kaimas neišsilavinęs ar neišprusęs“, – sako J.Sviderskis.
Jis patikina, kad niekuomet nėra prieš jauno ūkininko ar verslininko rėmimą – esą reikia visuomet visokeriopai padėti.
„Bet, jeigu davė tau įsikūrimui, pasakei ačiū, jaunasis ūkininke, tai tu ten ir įsikurk, gyvenk, dirbk, triūsk, vienokia ar kitokia forma, bet nepasinaudok tais pinigais būdamas kažkur kitur. Aš taip teigiu drąsiai, nes man niekas nepateikė duomenų, kiek iš tiesų jų tikrai įsikūrę. Tas pats yra ir kituose versluose – yra pinigų įsisavinimas, bet ne pinigų panaudojimas“, – abejoja J.Sviderskis.
M.Dubnikovas: jokioje kitoje srityje neturime tokios pradedančiųjų paramos
Finansų analitikas Marius Dubnikovas žemės ūkį vadina privilegijuota sritimi.
„Jokioje kitoje srityje mes neturime pradedančiųjų verslininkų paramos, arba ji yra niekingai maža. Tad šioje vietoje yra kartais galbūt ir piktnaudžiavimo, kai fiktyviai atsiranda jaunieji ūkininkai, kurie atsiriekia dalį tėvų žemės ir tampa ūkininkais „ant popieriaus“. O realiai vis tiek ta pati šeima valdo tą patį verslą. Tokio piktnaudžiavimo rizikos yra. Tačiau jei tai tikslinė ES parama ir jos kitaip negalime panaudoti, tuomet verta ja naudotis“, – vertino M.Dubnikovas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pranešime spaudai teigia nuolat aktyviai bendradarbiaujantis su socialiniais partneriais ir žemės ūkio bei maisto pramonės sektorių atstovais.
„Tai – tik dalis ministerijos parengtų priemonių, galinčių palengvinti pandemijos sukeltas pasekmes žemės ūkiui. Vyriausybė jau pritarė mūsų siūlymams melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai skirti 7,5 mln. Eur, didinamas ir finansinių paslaugų prieinamumas žemdirbiams – tam numatyta skirti 52 mln. Eur. Artimiausiu metu planuojama patvirtinti ir kitus pagalbos žemdirbiams mechanizmus, vien maisto pramonei planuojama skirti 160 mln. Eur“, – teigia A.Palionis.
